Ką gi, šiandien toliau tyrinėjome tą Lietuvos dalį, kuri yra į rytus nuo Vilniaus. Juolab prieš keletą dienų žmonos pusseserė atsiuntė neblogą Lietuvos turistinių maršrutų nuorodą. Akys užkliuvo už Medininkų aukštumų žiedo, o tiksliau už Jašiūnų ir Šumsko, nes kai kuriose vietose esame pabuvoję anksčiau. Tai kuo galėjo mus sudominti du maži miesteliai? O pasirodo turi kuo. Štai čia ir prasideda dvi istorijos, gal tiksliau būtų sakyti foto istorijos, kurios yra savotiškai skirtingos.

Pirma istorija. Jašiūnų dvaras

Ar daugelis iš jūsų yra ką nors girdėję apie Jašiūnų dvarą? Aš tikrai ne. nors pro Jašiūnus esu keliavęs daugybę kartų. Tačiau ,kad tai ne šiaip koks eilinis dvarelis, mes galime sužinoti apsilankę Šalčininkų rajono savivaldybės tinklalapyje:

“Jašiūnų dvaro sodybos kompleksas, yra kultūros paveldo paminklas, įtrauktas i kultūros paveldo registrą ir išskiriamas kaip turintis archeologinę, istorinę, urbanistinę ir kraštovaizdinę vertę. Jašiūnų dvaro rūmai yra vienas iš originaliausiu Lietuvos vėlyvojo klasicizmo kuriniu, turintis romantizmo bruožų. Aplink rūmus driekiasi vienas gražiausiu Lietuvoje peizažiniu klasicizmo parku. Jašiūnų dvaro sodyba laikoma antru pagal reikšmingumą tokio tipo kultūros paveldo objektu Lietuvoje po Verkiu rūmų.”

Oho, gerai skamba, ir tikrai verta aplankymo vieta! Tuo labiau, jei paskaitytumėt toliau, tai suprastumėte, kaip rajono valdžia visu šiuo reikalu rūpinosi. Pagal sumanymą, šiandien būčiau turėjęs rasti bent jau sutvarkytus dvaro rūmus. O kaip realybėje? Realybėje jūs tų rūmų be vietinių pagalbos ir nelabai rastumėte, nes į juos nėra jokios sumautos rodyklės. Tikriausiai iš nuotraukos jau supratote, kad jiems sekasi tikrai nekaip. O jei ir toliau taip stengsis, tai šioje vietoje greitai atsiras antroji Pavlovo respublika. O ką aš daugiau pamačiau, galite pasižiūrėti fotoalbume. Vaizdas tikrai liūdnas ir keliantis pasipiktinimą.

Antra istorija. Šumsko Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Antra istorija apie Šumsko Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, buvusį dominikonų vienuolyną, tikrai linksmesnė. Čia viskas po mažu tvarkoma ir juda į gerąją pusę. O ir dangus pradėjo giedrėti, tarsi norėdamas, kad šią vietą pamatytume kuo gražesne. Ir tikrai, nelikome nuvilti. Smagu buvo spragsėti fotoaparatu, na o ką “prišaudžiau”, sudėjau į sekantį fotoalbumą.

Štai tokios dvi istorijos. Viena liūdna, kita linksmesnė. Bet toks jau gyvenimas. O aš tikrai likau patenkintas šios dienos išvyka. Pamačiau tai, ko dar nebuvau matęs ir žinojęs, pabuvojau ten, kur dar nebuvau. Visada smagu atrasti ką nors naują, bent jau sau pačiam :).