Na štai, atėjo laikas ir mano pažadėtam desertui. Schloss Charlottenburg arba Charlottenburg’o rūmai – didžiausi Berlyne esantys rūmai. Patys suprantate, kad tikrai negalėjau praleisti progos nors trumpam ten užmesti akį. Taigi, didžiąją savo priešpaskutinės viešnagės Berlyne dienos dalį praleidau būtent čia, vaikštinėdamas aplink rūmus ir po parką. Kai paskutiniame įraše apie Berlyną prie paskutinės nuotraukos kalbėjau apie vaizdą, esantį man už nugaros, galvoje turėjau štai ką:

Tai taip vadinamas naujasis rūmų fligelis arba sparnas, arba trečdalis visų rūmų. Tad tik išlipęs iš autobuso stotelėje ir pamatęs tokį vaizdą, tesugebėjau pasakyti “ot tu…” (gerai jau, nesakysiu, kas man išsprūdo) ir išsitraukiau fotoaparatą. Ir dar oras tuo metu buvo kaip pagal užsakymą.

O čia kiek padidintas vaizdas:

Supratau, kad jei eisiu žioplinėti į vidų, čia užtruksiu visą dieną, o mano planuose dar buvo ir dieninis pasivaikščiojimas po miestą. Todėl tik trumpam kištelėjau nosį į vidų pro vieną iš įėjimų…

…kur parduodami bilietai į rūmų ekspoziciją ir yra savotiška, bet gausi suvenyrų parduotuvė. O toliau patraukiau išilgai pastato link centrinės rūmų dalies (pati pirmoji šio įrašo nuotrauka) vartų:

Centrinėje rūmų dalyje buvo karaliaus Fridricho I apartamentai, o dabar ir kieme stūkso pastatytas jam paminklas:

Jei patys rūmai nestokoja prabangos, tai ir tvora dekoruota atitinkamai:

Eidamas palei pastatą pakeliui užtikau gan rudeniškai – romantiškai atrodantį kampą:

O už šio kampo toliau buvo paskutinis rūmų trečdalis – didžioji oranžerija:

Pražygiavęs ir šią dalį bei pasukęs aplink rūmus, pagaliau pasiekiau parko pradžią, kuris mane iš karto patraukė savo vėlyvo rudens spalvomis:

Bet prieš panerdamas į šį grožį, dar prasiėjau išilgai galinės rūmų dalies, besižvalgydamas į skulptūras ant stogo:

Pačiame sode vyko rudeniniai tvarkymo darbai, todėl jūsų dėmesiui tik viena iš klombų arba, kaip pasakytų Grumlinas, raštai ir pavidalai:

Sodo arba tiksliau rūmų galinio kiemo paradinės dalies gale yra nemažas vandens tvenkinys, o prieigą prie jo puošia va tokie parko “berniukai”:

Vos prisėdus ant prie pat vandens esančio suoliuko, tuoj pat prisistatė vietinis smalsuolis:

O prie kranto tuoj pat pradėjo švartuotis nemažas būrys vietinės faunos atstovų, o pats drąsiausias dar ir papozavo:

Kitoje šio nediduko ežerėlio ar tvenkinio pusėje užmačiau tiltuką, nuo kurio šiaip jau turėtų gražiai atsiverti visas rūmų vaizdas. Todėl neskubėdamas patraukiau link jo  aplinkinėmis rudeninio parko alėjomis palei rudeniškai tamsaus vandens kanalus:

Arba saulės nutviekstais takeliais, kurių vienas man pasirodė kažkur matytas:

Visame parke pačiose jaukiausiose vietelėse pristatyta suoliukų…

…kur taip ir maga prisėsti ir kokią valandėlę pasidžiaugti aplink tvyrančia gražia gamta ir pasigrožėti saulės šviesoje spindinčiomis šakomis ir žaižaruojančiais rudeniniais lapais:

Parke yra keletas pastatų, tokių kaip mauzoliejus, kuris tuo metu buvo restauruojamas ir praktiškai neprieinamas bei Belvederio namukas:

Taip bevaikštinėdamas pasiekiau ir anksčiau užmatytą tiltuką:

Kaip ir spėjau, nuo čia rūmai atsiveria visu gražumu:

Kol slampinėjau ir grožėjausi vaizdais, dangus pradėjo niauktis. Todėl dar paskutinį kartą užmečiau akį į Schloss Charlottenburg…

ir nuskubėjau į autobuso stotelę, kad dar spėčiau prieš lietų kažkiek pasivaikščioti po Berlyną. O kaip man sekėsi ir ką dar tą dieną pamačiau, jūs jau žinote.

Šiaip man šitoje vietoje labai patiko ir liko patys geriausi bei šilčiausi prisiminimai. Kas dar įsiminė? O gi tai, kad parke net ir darbo dienos pirmoje pusėje čia pilna žmonių. Vieni čia vaikšto su vaikais, kiti – su savo augintiniais. Dar vieni čia ateina pasimankštinti, o tarp tokių ir nemažai garbaus amžiaus žmonių. Visiems čia užtenka vietos, o ore tvyro savotiška draugiškumo ir atsipalaidavimo atmosfera. Tai ir paliko man didžiausią įspūdį.

Štai ir viskas. Parodžiau viską, ką nuveikiau ir pamačiau per šią savo kelionę į Berlyną. Gaila, kad neturėjau pakankamai laiko pasidairyti po miestą daugiau, aplankyti rūmus ir muziejus. Tačiau iki Berlyno ne taip jau ir toli, net gi keliaujant automobiliu. O kodėl gi ne ? 😉

P.S. Kaip visada, visas nuotraukas ir dar didesniu formatu galite pamatyti albumo peržiūroje.