cc brandonshigeta

Praeitame įraše apie savo peripetijas su RAW formato nuotraukomis kaip vieną iš dilemų įvardijau klausimą kada verta naudoti RAW formatą, o kada – JPEG? Paimkime ir pasvarstykime štai apie ką…

Šiuolaikiniai skaitmeniniai fotoaparatai yra tiesiog prifarširuoti visokių nustatymų ir galimybių, tokių kaip baltos spalvos balanso nustatymai, kūrybiniai spalvų profiliai arba skirtingo apšvietimo optimizavimo (DRO) režimai ir panašiai, kurių tikslas yra vienas, t.y gauti kuo geresnės kokybės vaizdą kokiu formatu? Teisingai, JPEG formatu arba, kitaip tariant, jau fotoaparate gauti aukštos kokybės galutinį rezultatą, kuri galima tuoj pat publikuoti ar atspausdinti. Kas be ko, visa tai įeina į fotoaparato kainą. Ir kuo fotoaparatas yra brangesnis bei aukštesnės klasės, tuo daugiau tų galimybių jis turi. Iš karto kyla klausimas: ar verta viso to atsisakyti, jei fotografuoji tik RAW, ir visas apdorojimo procesas yra perkeliamas į kompiuterį?

Per tam tikrą laiką, kai aktyviai naudoju abu formatus, aš nusistačiau tam tikras sąlygas, kada naudoti vieną ar kitą formatą.

JPEG formatas tinka:

1. Reportažinėms nuotraukoms iš visokių švenčių, vakarėlių, kur jei ir padarysiu ką ne taip, didelės tragedijos tikrai nebus.
2. Vėl gi, reportažinės nuotraukos, kurias noriu kuo greičiau publikuoti tinklaraštyje, todėl visai nesinori gaišti laiko dar jų “privedimui iki galo” kompiuteryje.
3. Svarbi sąlyga, kad pirmais dviem atvejais naudočiau JPEG – gan pastovios apšvietimo sąlygos, kad nereikėtų kaitalioti nustatymų vos ne kiekvienam kadrui.
4. Reikia maksimaliai didelio fotografavimo greičio.
5. Ir dar viena sąlyga – visa tai, ko gero, tikrai nekeliaus į spausdintuvą, bent jau didesniu nei A4 formatu.

Kaip pavyzdys šioms sąlygoms galėtų būti reportažai iš Kaziuko mugės.

RAW formatas tinka:

1. Nuotraukos iš man svarbių renginių, kur susimauti tikrai nenoriu.
2. Reportažinės nuotraukos iš nerealiai gražių vietų, kur vargu ar kada bus proga sugrįžti.
3. Visokie eksperimentai su spalvomis ir apšvietimu.
4. Visi atvejai, kai norima labiau susikoncentruoti į kompoziciją ir eksponavimą, nei žaisti su visais JPEG nustatymais.
5. Sudėtingos ir greitai besikeičiančios apšvietimo sąlygos ir nėra kada žaisti su nustatymais.
6. Nuotraukos, kurios galėtų pretenduoti būti atspausdintos ir pakabintos ant sienos ne vien tik kaip gražūs prisiminimai.

Pvz, skrydis su oro balionu virš Vilniaus.

Šiaip mano išvardinti kriterijai yra gan sąlyginiai, bet faktas yra tai, kad aš tikrai mielai pasinaudoju visomis savo fotoaparato galimybėmis ir nespjaunu ant JPEG formato.

O kaip jūs darote?