Mano virtualus “tamsusis” kambarėlis #2

Ką gi, kaip jau minėjau pirmame įraše apie savo virtualų “tamsųjį” kambarėlį, pagrindine programa, su kuria tvarkau savo skaitmeninių nuotraukų kolekciją, tapo Adobe Photoshop Lightroom. Todėl šiame įraše norėčiau papasakoti kaip  su šios programos pagalba aš tvarkau savo nuotraukų katalogą, kaip jis formuojamas, kas jame vyksta ir kaip jis yra archyvuojamas, kas mano galva yra labai svarbu. Iš karto perspėju, kad čia bus nemažai teksto ir paveikslėlių.

Patirtis dirbant su anksčiau naudotomis nuotraukų tvarkymo, peržiūros ir katalogizavimo programomis parodė, kad pakankamai svarbu iš pat pradžių nuspręsti kaip nuotraukos bus saugomos ir grupuojamos  kompiuterio diske. Todėl pereinant prie naujos programos visada yra gerai tą dalyką pergalvoti iš naujo, įvertinant visus naudojamo varianto pliusus ir minusus ir, esant reikalui, tiesiog diske tai pertvarkyti. Kodėl? O gi todėl todėl, kad dauguma tokių programų, kaip ir Lightroom, visą informaciją apie nuotraukas saugo savo duomenų bazėje arba, kitaip tariant, kataloge (nuo šio momento būtent tai ir turėsiu omeny kalbėdamas apie nuotraukų katalogą). Taigi Lightroom į savo katalogą taip pat įsirašo informaciją apie nuotraukų vietą diske ir po to jos automatiškai neatnaujina, jei daromi kažkokie pakeitimai už programos ribų. Tokiais atvejais tenka iš naujo resinchronizuoti failų sistemos katalogus su Lightroom katalogu.

Taigi, visa tai įvertinęs, aš diske, savo Windows profilio standartiniame paveikslėlių kataloge sukūriau su papildomus katalogus: vieną, kuris skirtas,  Lightroom katalogui, o kitą – savo nuotraukoms, taip  iš karto atskirdamas nuo visokių kitų ten saugomų paveikslėlių. Todėl po to įkėlus nuotraukas iš nurodyto katalogo į Lightroom duomenų bazę-katalogą, aš išvengiau viso šlamšto, kuris paprastai saugomas “Pictures” failų kataloge. Dar vienas pliusas yra tas, kad darant rezervines nuotraukų kopijas, jas labai lengva atskirti nuo to, kas nelabai brangu ar kopijuojama kitais būdais. O pačiame nuotraukų kataloge viskas grupuojama pagal metus ir fotografavimo datą:

Man taip yra patogu, o ypatingai tada, kai prasidėjus kitiems metams, praeitų metų duomenys yra įrašomi į DVD diskus ilgalaikiam saugojimui. Dar vienas privalumas – pritrukus darbiniame diske vietos, visai nesunku ankstesnių metų nuotraukas perkelti į kitą diską, pasiliekant tik tai, su kuo dažniausiais dirbama. Niekados dabar diske negrupuoju nuotraukų pagal temų pavadinimus, pvz., “Atostogos Palangoje 2009” ar panašiai. Su nuotraukų pavadinimas irgi tas pats: pavadinimą sudaro fotografavimo datos ir pavadinimo, gauto fotoaparate, junginys. Temos ir nuotraukų pavadinimai bei aprašymai atsiranda jau Lightroom kataloge, kur kuriamos kolekcijos pagal temas, o pavadinimai ir aprašymai įrašomi į nuotraukos metaduomenis:

Bet tai įvyksta prieš tai atlikus kitus, mano sau sukurtos darbo su nuotraukomis tvarkos, žingsnius. Bet prieš tai norėčiau pabrėžti vieną svarbu dalyką. Reikalas tame, kad Lightroom kataloge yra laikoma praktiškai visa informacija apie kolekcijas, raktažodžius, nuotraukų pavadinimus, parašymus ir t.t. Dalį nuotraukų duomenų galima automatiškai įrašyti į pačių failų metaduomenis, bet praradus katalogą, nemažai informacijos tektų suvesti iš naujo. Todėl programoje, katalogo nustatymuose, yra numatyta galimybė katalogo periodiško, automatinio kopijavimo į kitą vietą galimybė, kurios tikrai neverta ignoruoti:

Na štai, dabar jau galima papasakoti kaip nuotraukos patenka į katalogą, ir kas su jomis toliau yra daroma.

Viskas prasideda nuo importavimo iš fotoaparato arba, tiksliau kalbant, duomenų nuskaitymo iš fotoaparate naudojamos atminties kortelės. Kodėl tai atskiriau? Viskas paprasta. Nuskaitymui aš naudoju kortelių skaitytuvą, o ne prie kompiuterio prijungtą fotoaparatą. Tam yra dvi priežastys. Pirma – kartais būna užpildytos mano turimos dvi atminties kortelės, todėl kortelių skaitytuvas yra žymiai patogesnis būdas. Kita – žymiai svarbesnė. Reikalas tame, kad po smagaus “pašaudymo” fotoaparato akumuliatorius būna vos gyvas. Todėl visai nesinori, kad nuskaitant duomenis jis išleistų paskutinį kvapą, tuo sukeldamas tikrai realų pavojų duomenims kortelėje. Iš kitos pusės, visai nesinori atidėti nuotraukų perkėlimo iki akumuliatorius vėl bus pakrautas. Įkėlimo į katalogą metu yra padaromi dar keli dalykai. Į nuotraukų metaduomenis yra įrašoma iš anksto paruošta informacija apie autorines teises, jei leidžia situacija, suvedami raktažodžiai ir atliekamas pradinis redagavimas pagal iš anksto paruoštus ir priskirtus šablonus (kaip tai yra padaroma galėsiu parašyti kitą kartą, jei to kas pageidaus).

Kai nuotraukos jau įkeltos į katalogą, joms iš karto “prikabinamos” GPS koordinatės (čia jei buvo naudojamas koks vienas iš mano turimų GPS įrenginių), o tada jau galima pereiti prie prie jų vertinimo ir rūšiavimo:

Taigi, vertinimas. Lightroom turi tikrai pakankamai priemonių, kurios matosi viršuje esančio paveikslėlio apatinėje dalyje, t.y balta ir juoda vėliavėlės, žvaigždutės ir spalvotos žymės. Visą vertinimą ir rūšiavimą aš atlieku susirūšiavęs nuotraukas pagal fotografavimo datą, t.y taip kaip jos yra įrašytos į kompiuterio diską ir rodomos “Folders” šoninėje kortelėje. Taip darau ir dėl patogumo, ir dėl to, kad tokiu atvejų visi žymekliai persikelia į kitus rodymo pjūvius, bet ne visada visais pjūviais yra matomi, jei tai daroma iš “Collecions” kortelės. Ir, savaime suprantama, peržiūra vyksta nuotrauką pasididinus per visą ekraną (Ctrl+Shift+F).

Pirma etapas – “lik arba mirk”. Šiaip reikalui labai tinka balta (klavišas P) ir juoda (X) vėliavėlės. Tokiu būdu yra atsijojamas visas techninis brokas, kaip blogas fokusavimas, išplaukęs vaizdas (nes patingėjau temptis stovą) ir pan. Visa tai pažymima juoda vėliavėle, o visa kita – balta. Juodą vėliavėlę gali gauti ir tie kadrai, kurie man absoliučiai neįtinka ir patenka į kategoriją “O kokio velnio aš tai fotografavau?”. Viskas pažymėta juoda vėliavėle yra be gailesčio trinama lauk ne tik iš katalogo, bet ir iš disko.

Toliau visos nuotraukos, kurios išgyveno fotocidą, yra įvertinamos pagal penkių žvaigždučių sistemą ir tuo pat metu gauna spalvotas žymes, kurios reiškia tolimesnius veiksmus su šia nuotrauka. Taigi, žvaigždučių reikšmes:

Viena žvaigždutė – “Man priimtina”.  Praktiškai tai vertinimo reikšmė pagal nutylėjimą, bet jei nuotrauka su laiku ją praranda, ji gauna juodą vėliavėlę.

Dvi žvaigždutės – galima rodyti artimiesiems ir artimiems draugams.

Trys žvaigždutės – galima parodyti ir kitiems.

Keturios žvaigždutės – labai gerai.

Penkios žvaigždutės – “nu tu čia ir pavarei, tiesiog super”. (Norėtųsi tokių dagiau)

Žymės:

Raudona – vertėtų ištrinti, bet gaila.

Geltona – reikia tvarkyti.

Žalia – viskas ok, nieko daugiau daryti nereikia.

Mėlyna – reikia tvarkyti kitoje programoje.

Violetinė – atrinkta spausdinimui dideliu formatu.

Paprastai viena žvaigždute ir raudona žyme dar pažymimos ir virtualios nuotraukų kopijos, kurios skirtos visokiems eksperimentams.

Kai baigta su vertinimu, nuotraukos surūšiuojamos į kolekcijas pagal temas, o darbas toliau jau vyksta, kaip sakoma, frakcijose. Kolekcijoje jau suvedami raktažodžiai, jei to nebuvo padaryta importo metu. Vertinimo reikšmės yra negalutinės, jos keičiamos su kiekvienų nuotraukos patvarkymu ir redagavimu.

Apie tai, kaip ir kokia tvarka yra redaguojamas nuotraukos aš tikrai kol kas nerašysiu, nes tikrai nesu dar tam reikalui pakankamai patyręs. Tačiau dar noriu papasakoti apie tai, kaip darau nuotraukų rezervines kopijas į išorinį diską. Šiaip kopijos padaromos iš karto po nuotraukų nuskaitymo iš kortelės ir po kiekvieno darbo su Lightroom.

Pati Lightroom programa nėra tam tinkama ir patogi, todėl aš naudoju Microsoft programą SyncToy. Su jos pagalba labai lengva sudaryti taip vadinamas sinchronizacijos poras bei taisykles:

Kaip matote, vienoje pusėje (“Left folder”) yra nurodyti katalogai mano kompiuterio diske, kitoje (“Right folder”) – katalogai išoriniame diske.

Programa moka ne tik nukopijuoti duomenis, bet ir perkelti pokyčius tik į vieną kurią nors pusę, tiek ir  į abi puses. Man parankiausia, kad kopijuojama ir sinchronizuojama būtų tik į vieną pusę, t.y viskas, kas įvyksta mano nurodytuose kompiuterio disko kataloguose, turi būti atkartota ir nešiojamame diske. Tai nustatoma per “Sync Action” parametrą:

Tam reikalui man reikėjo pasirinkti opciją “Echo”:

Dar vienas žingsnis, kuris liko nepaminėtas – tai kai nuotraukos perkeliamos į katalogą ir padaroma jų rezervinė kopija, duomenų kortelė įstatoma atgal į fotoaparatą ir suformatuojama.

Tai tiek šiam kartui, o kitas įrašas jau tikrai bus apie apie tai, kaip aš išsprendžiau bene opiausią man problemą, t.y korektišką pradinį spalvų atvaizdavimą.

Įrašo “Mano virtualus “tamsusis” kambarėlis #2” komentarai: 4

  1. man kyla klausimas, kaip tvarkytis su ilgalaikiam saugojimui sukrautomis nuotraukomis dvd diskuose? Norėtųsi reikalui esant atrasti ten esančias nuotraukas, tam reikia kažkokios programos, kuri padarytų diskų bazę su thumbnailais. Ar Lightroomas tai gali?

    • Su DVD nemanau kad pavyktų, nors, tiesą sakant ir nebandžiau. Bet tai puikiai veikia su išoriniu disku, su sąlyga, kad šis būtų ne tinklinis.

  2. bet išorinis diskas turi būti pajungtas, ar ne? Tai tada turbūt taip vadinamų offline bazių nedaro.

Komentavimo galimybė išjungta.