cc Pensiero
Labai smagu, kai diena prasideda nuo gerų dalykų. Ryte, priparkavęs Alfą prie kontoros ir jau susiruošęs žygiuoti į darbą, pamačiau šaligatviu einančią merginą. Bet dėmesį patraukė ne tai, kad tai buvo graži mergina, bet į akis krito jos tiesiog šviečianti šypsena. Ne ta “viršelinė”, bet tokia sklindanti iš vidaus. Matėsi, kad jai tikrai gera. Tai išdavė ir besišypsančios akys, lūpos, net eisena. Nežinau kiek laiko taip į ją praspoksojau, bet jaučiau kaip virš manęs giedrėja dangus. Kai truputi atsitokėjau, supratau, kad ir pats šypsausi, o nuotaika buvo tiesiog liuks. Dar pastebėjau, kad ir kitų praeivių, kurie su ta mergina prasilenkė, veidai taip pat pragiedrėjo, o kiti irgi pradėjo šypsotis.
O gal, žiūrėk, po to ir tave besišypsantį kokia mergiotė pamačius ėmė šypsotis, o ją pamatė kiti ir taip pat išsišiepė… Heh, būtų gerai, jei kada nutiktų tokia grandninė reakcija.
Būtų tikrai smagu 🙂
… o telefono tai ir nepaprašei?:)
O čia galėtų būti jau kita istorija 😉