O galėjo būti ir tipinis. Šeštadienį teko paaukoti sodui su tipiniais darbais, žolės pjovimas ir pan. Sekmadienis irgi galėjo būti praleistas vienu iš jau įprastais tapusių būdų: fotografavimas, kokio nors dvaro, miesto, miestelio ar šiaip kokios nors dar nelankytos įdomios vietos aplankymas, išvykos ant dviračio ar lobių ieškojimas.

Tiesą sakant, buvome sumąstę aplankyti Klaipėdą ir pasivaikščioti po jos įdomesnes vietas. Todėl daug negaišę sėdome į Alfą ir patraukėme uostamiesčio link. Bet kuo labiau artėjome prie tikslo, tuo darėsi aiškiau, kad ko mažiausiai norime, tai bimbinėti po miestą, fotografuoti, t.y aktyviai leisti laiką. Todėl buvo išjungtas navigacinis kompiuteris, o mes prisiparkavome savo jau senai pamėgtoje vietoje, Karklėje, prie “Žiogelio” kempingo. Čia skaniai užkrimtome, o likusią dienos dalį praleidome drybsodami prie jūros ir nieko neveikdami. Visiškas atsipalaidavimas besiklausant monotoniško jūros šniokštimo. Atvirai pasakius, senai taip buvau bedaręs, tačiau pailsėjau ir atsigavau po gan intensyvios savaitės tikrai puikiai. Todėl šį kartą nei nuotraukų, nei kokio reportažo nebus. Aš paprasčiausiai ilsėjausi 🙂 .