http://connect.garmin.com:80/activity/embed/76730553
Sakoma, kad gerais norais pragaras grįstas. Jei paimtume visus šios savaitės ketinimus pasivažinėti dviračiu, tai jais būtų galima išgrįsti nors ir ne visą pragarą, tai ko gero kokiam skersgatviui tikrai užtektų.
Po sekmadieninio sezono atidarymo vis neištaikydavau tam progos. Kol grįžęs po darbo jau būdavau beveik nusiteikęs paminti pedalus, tai žiūrėk jau lyja arba sninga. Be to, kol dar mano mėgstami miško keliukai nelabai pravažiuojami, kalnų dviračio padangų šlifavimas ant asfalto taip pat entuziazmo neprideda. Taigi, praktiškai visą savaitę dviračiai sau ramiai stovėjo stovuose, o mane, atvirai pasakius, truputį griaužė sąžinė. Reikalas tame, kad turiu sumąstęs šiokį tokį kaip ir treniruočių planą, kad rimtesnės savaitgalinės išvykos ”per miškus ir kalnus” būtų mažesnis stresas mūsų organizmams.
Šiandien taip pat buvau pradėjęs nuogąstauti, kad atsiradus visokiems reikalams, kuriems praktiškai prarijo didžiąją dalį dienos, šeštadienis irgi liks tik gerų ketinimų diena. O kadangi, nežiūrint niūraus dangaus, taip ir nepradėjo lyti, tai visgi bent jau aš išvažiavau išbandyti vieną iš sumąstyto plano treniruočių. Jos esmė labai paprasta – 30 minučių nesunkaus, bet kiek tankaus pedalų mynimo nesunkioje trasoje, kad širdis ir plaučiai vėl po žiemos priprastų prie tokio gyvenimo. Iš tikro, taip turėjo būti važinėjama eilinėmis dienomis po darbo, o savaitgalis buvo skirtas jau panašiam valandiniam važiavimui. Tačiau yra kaip yra, o be to kol kas mano dispozicijoje tik asfaltas. Tad šiam kartui pasitenkinau Nemenčinės gatvelėmis, kuriomis prasukau du ratus. Dviračio kompiuteris, kuris buvo nustatytas skaičiuoti ratus pagal GPS poziciją, važiuojant aštuoniukės trasa visai susipainiojo ir priskaičiavo bele kiek ratų, tad kitą kartą ratus mygtuko pagalba skaičiuosiu aš. Be to į jį dar reiks suvesti treniruočių režimus, nes tai jo darbas sekti kaip man sekasi . O kad būtų smagiau, į trasą išvažiavau jau sutemus, nes tada Nemenčinės gatvelės atrodo ne taip kasdieniškai ir pedalus minti kiek įdomiau.
bijau nuliūdinti, bet 30 min. – ne treniruotė. aš pėsti ilgiau vaikštau.
Ėjimas ir važiavimas dviračiu – du skirtingi dalykai. Be to, tokia trukmė, tik porai savaičių, toliau laikas ilgės bei keisis važiavimo pobūdis. Kita vertus, tokį režimą sugalvojau ne tiek dėl savęs, kiek ir dėl savo antrosios pusės, nes jai to reikia labiau nei man. O ir aš tikrai esu prastas sportininkas, tad tokios mankštelės tikrai praverčia 🙂
taip, tos pusės sportą verčia į visai kitus dalykus. kartais tai gerai. tik labai retais kartais.
Idomu, koks kompiuteris ir GPS tokią informaciją pateikia?
Garmin Edge 605. O pažiūrėjus žemėlapį detaliau, praktiškai matosi visa informacija, kuria šis kompiuteris atiduoda. Bet jei naudojamas Garmin Training Center,tos informacijos yra dar daugiau.