Jei jau atidarėme dviračių sezoną, tai pats laikas atidaryti ir savaitgalinių išvykų sezoną. Ką ir padarėme sekmadienį. Tik šį kartą aplankėme ne tradicija jau tapusį pajūrį, o Kauno botanikos sodą.

Ši vieta jau senokai kuteno mūsų smalsumą. Todėl, kai sekmadienio rytą kilo mintis kur nors patraukti, daug nemąstant buvo pasirinktas Kaunas ir būtent ši vieta. Dar viena priežastis čia apsilankyti yra ta, kad botanikos sodas įsikūręs Aukštosios Fredos dvaro sodyboje. Praktiškai du zuikiai vienu šūviu, tsakant.

Taigi, dėka to, kad kelias nuo Vilniaus iki Kauno praktiškai didžiąja dalimi dabar oficialiai yra greitkelis, tai kelionė tikrai neprailgo, ir mes neužilgo nekantriai trypčiodami jau stovėjome prie botanikos sodo kasos. Čia sumokėjome už lankymąsi parke, oranžerijoje bei teisę ten fotografuoti. Paprašius kokios nors parko schemos, nes tokios tinklalapyje nėra, kasininkė mums pasiūlė susipažinti su kabančia ant sienos, nes tuo metu neturėjo atspausdintos, kuri irgi kainuoja litą. Jei ant sienos, tai ant sienos. Schema pasirodė tikrai nepaprasta, tad tapo aišku, kad įsiminti tikrai jos nepavyks, tad ji buvo nufotografuota delniuku, kurio dideliame ekrane pasirodė visai tinkama naudojimui. Paradoksas tame, kad mes ja nelabai ir tepasinaudojome, nes mums labiau patiko šiaip paklaidžioti po tikrai nemažą parką. Bet geriau apie viską iš eilės.

Kai įžengėme pro vartelius, pirmiausia, kas patraukė mano žvilgsnį – tai dvaro parko vaizdai su vis dar užšalusiu tvenkiniu, tolumoje matomais dvaro rūmais, paviljonu ir visa tai gražaus mėlyno dangaus fone:

Ką ir bepridursi, oras buvo tikrai pavasariškai nuostabus, todėl mes entuziastingai patraukėme pirmyn. Tačiau netrukus mano dėmesį patraukė nedidelis statinys ant vandens, su į tvenkinį vedančiais bėgiais:

Lentelė ant namuko skelbė, kad tai yra taravimo laboratorija, bet nuo to man nepasidarė aiškiau nei dėl paties pastato, nei dėl bėgių paskirties. Jei kas žinote, tai apšvieskite mane neišmanėlį.

Dar kiek paėjus, rodyklė kairėn mums pasiūlė aplankyti mini zoologijos sodą, su kuo mes iš karto sutikome. Tačiau tai, ką pamatėme, įspūdžio tikrai nepaliko, o ir zoo gyventojų taip pat nesimatė:

Taigi, vėl grįžome į kaip ir pagrindinį taką, kuriuo vėl gi nedaug paėjus, atsidūrėme didelėje erdvėje, kurioje kiek vėliau tikriausiai žydės daug įvairių augalų. Dabar gi aš pasitenkinau vienu kitu kadru, iš kurių linksmiausias pasirodė šitas, nes tie kūpsteliai kažkodėl man buvo panašūs į miniatiūrinius nendrinius namukus:

Todėl visa tai pavadinau ”Parko nykštukų kaimeliu”.

Bet tuo momentu labiausiai man knietėjo šalia esanti oranžerija:

Taigi, dar kiek pasidairę, akmeniniais laipteliais patraukėme link jos:

Oranžerijoje dirbančios moteriškės buvome perspėti, kad viduje šilta, tad, palikę striukes ant kabyklos, patraukėme į savotišką ekskursiją po mini tropikus:

Žodis “Tropikai” šiuo atveju geriausiai tinka, nes buvo ne tai, kad šilta, o karšta ir prie viso to dar ir drėgna. Ko pasėkoje aš apsipyliau prakaitu, o optika pradėjo rasoti. Tačiau iškilę nesklandumai buvo nugalėti, o foto kolekciją papildė ne tik egzotiniai augalai…

… bet ir gyvūnai:

Kai išlandžiojom visus tuo metu prieinamus oranžerijos kampelius, vėl patraukėme vaikštinėti po pavasarinį botanikos sodą:

Beklaidžiodami takeliais, pražygiavome, kaip spėju, tvirtovės likučius, nes kaip ir minėjau, nufotografuota parko schema mes nelabai naudojomės:

Aptikome ir šiuolaikinio “meno”, kuris, mano galva, iš visų pusių atrodo prastai:

Tačiau, kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama, bet klasikinis dvaro parko tiltelis tikrai labiau tinka šiam gamtos kampeliui:

Senas tiltelis vėl mums priminė, kad botanikos sodas yra įsikūręs buvusioje dvaro sodyboje, o ir už medžių pasislėpę cerkvės griuvėsiai byloja seną ir ne visados malonią šios vietos istoriją:

Taigi, mes vėl atsidūrėme netoli dvaro sodybos:

Iš arčiau įamžinau daro rūmus:

Iš visų pusių apžiūrėjome paviljoną:

Galu gale atėjome į ten, nuo kur ir pradėjome pažintį su botanikos sodu, t.y nuo dvaro arklidžių, į kurias, pakerėti pavasarinių parko vaizdų, pradžioje net neatkreipėme dėmesio:

O desertui, dar užmetėme akį kaip atrodo dvaro rūmai iš kitos pusės:

Ten dar aptikome tiltuko griuvėsius:

Šlapių takeliu pražygiavome pro oficiną:

Kol pakliuvome į gatvę, kuria atvažiavome. Čia dėmesį patraukė štai šis pastatas, tik nežinau ar jis priklausė dvarui:

Prie pat stovėjimo aikštelės stovi dar viena, jei neklystu, oficina:

Taigi, tiek šiam kartui apie Kauno botanikos sodą ir Aukštosios Fredos dvarą. Puikiai praleistas pusdienis ir daug malonių įspūdžių. Patirtis rodo, kad kiekvienas miestas ar miestelis turi vieną ar kelis savotiškus perliukus. Tai čia – vienas iš Kauno perlų. Aišku, kad čia būtinai reikės apsilankyti ir kitais metų laikais, kai bus daugiau ir žiedų, ir spalvų. Tačiau ir ankstyvo pavasario vaizdai manęs tikrai nenuvylė.

O tiems, kad įdomų pamatyti mūsų maklinėjimą po parką bei kas iš kur nufotografuota, maršruto schema žemėlapyje:

Kauno botanikos sodas

http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find trail maps for California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=1025520