Paimta iš čia
Jau kurį laiką stebiu, kaip vystosi tinklaraštyje paskelbta apklausa, kur klausiama apie mėgstamus pakeliavimui Lietuvos regionus. Ir ką gi matau?
O matau štai ką:
Aišku, dauguma mėgsta keliauti po visą šalį, neišskirdami jokio regiono. Kažkiek suprantama, nes Lietuva jau nėra tokia didelė.
Antroje vietoje kol kas yra Aukštaitija. Ežerai aplink Ignaliną, Molėtus ir pan. Irgi logiška.
Po to seka Dzūkija. Hm… kažkaip keista. Negi šis regionas jums asocijuojasi tik su Varėna, Druskininkais, Merkine, Marcinkonimis, Ūla, grybais ir uogomis? O Vilnius ir jo apylinkės, a?
Žemaitija. Esu vieną kartą apvažiavęs ratu ir kažkiek ant dviračio, o kelionės su automobiliu nuotraukas kvailai praganiau. Iki šiol negaliu sau atleisti. Kaip ir dauguma, aš tikrai mažai esu po šį kraštą keliavęs.
Dar mažiau ištyrinėta Mažoji Lietuva, nors gan dažnai ten lankausi. Reikia pasitaisyti.
Bet sakykite, mielieji, kodėl jūs nemėgstate Suvalkijos?
MariukasM.LT 
Nes ten gyvena skūpi žmonės ir nevaišina turistų 😀 😀 😀
O jeigu rimtai, tai gali būti susiję su:
1) Kas ta Suvalkija, ką ten matyti- informacijos stoka, informacijos plėtros problemos, blogai dirba TIC ir neplatina info po kitus regionus.
2) Transportas- susisiekimas traukiniais ir autobusais, ne tik automobiliu. Dažnumas, reisai, kaina.
3) Apgyvendinimo galimybės- kokios jos? Kaina?
Kai kurie žmonės gal balsavo už tą regioną, iš kurio patys kilę, nes apklausa labai jau subjektyvi, be kriterijų, o tik “Kokį regioną mėgstate?“.
Jap, informacijos apie Suvalkiją tikrai nėra daug, nors labai norint rasti galima. Tačiau, kad pritraukti daugumą turistaujančių, to per maža.
Dėl transporto nieko pasakyti negaliu, nes man pagrindinė keliavimo priemonė yra automobilis. Tuo pačiu išsprendžiama ir nakvynės problema, nes Lietuva nėra didelė. Tad nesu šiuo klausimu kompetentingas 🙂
O klausimas labai aiškus: “Po kurį Lietuvos regioną labiausiai mėgstate keliauti?“
jau išreiškiau savo vertinga nuomone 🙂
Perskačiau 🙂
ir ka manote? 🙂
Tai vat ir mėgstu labiausiai keliauti ten, kur gyvenu – Mažojoje Lietuvoje 🙂 O jei būtų klausimas “kur norėčiau keliauti“, tai tuomet atsakymas būtų – po visą šalį, nes visur yra ką pamatyti. Kadangi aš pats tik su dvirate priemone, tai renkuosi tas vietas, kurios daugmaž pritaikytos dviračiams. Net ir Klaipėdos rajone, kur atrodo dviračiams viskas puikiai paruošta, yra vietų, kur reikia paminti paprastu keliu, o ten tik ir saugokis skraidančių subingalvių 🙂
O man patinka tos vietos, kur nelabai pritaikytos dviračiams (plento ir pan.) ir subingalviai negali skraidyti 🙂
Atsakymas tinklaraštyje 🙂
Norečiau užpulti kaip vairuojantį ir išsizysti kelionę į Stumbryną netoli Panevėžio arba Drugelių namus Akmenėje. Arba į ledo skulptūrų parodą Jelgavoje (ryt atidaro), kur dalyvauja ir mūsų tautiečiai. Ar turiuš ansų? 🙂
Stumbrynas atpuola iš karto, nes ten jau būta. Akmenė arba Jelgava labai negreitai, nes šiuo metu turiu kitų planų, kurie susiję su mano darbu.
Tas darbas ir man gyvent trukdo 😦 Bet kai nemoku pinigu spausdint tai tenka kentet. Bet jeigu kur kada reiks pakeleivio tai turėkit omeny.
Būtinai 🙂
kad suvalkija nuobodokas krastas- lygumos, maza misku ir ezeru.
Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti 🙂
Jau miškų tai Suvalkijoje tikrai nemaža
dar iš mokyklos gerai menu – jurbarkas priklausė mišriai zonai, taip buvo ir žemėlapiuose pažymėta. kad tai žemaitija pagal dabartinį žemėlapį, tai yra visiškas briedas.
Vat dabar neprisimenu, kaip ten buvo anksčiau, bet man Jurbarko priklausomybė Žemaitijai atrodo visai natūraliai.
Esu ten nemažai pavažinėjęs, bet fotografiniu požiūriu ganėtina nykuma
Va ir aiškėja po mažu, kodėl niekas nesirenka Suvalkijos
Aš kaip gimusi ir augusi Suvalkijoje jaučiu pareigą pakomentuoti 🙂 Pati mėgstu po visą Lietuvą keliauti ir nors nejaučiu labai didelės meilės gimtajam kraštui, drįsčiau paprieštarauti – dalis Suvalkijos miestų lengvai pasiekiami geležinkeliu, apsistoti, pvz. Marijampolėje – jokių problemų, o iš ten visa kita greitai pasiekiama. Labai gražūs miškai aplink Kazlų Rūdą, ežerų, sutinku, nedaug, bet iki Vištyčio verta pavažiuoti. Gražios Šakių, Pilviškių apylinkės, yra dvarų ir piliakalnių, kuriuos verta aplankyti. Bet, žinoma, didžiausia blogybė – mažai informacijos. O sūduviai anaiptol ne skūpi – svečius visada dosniai pavaišina! 😉
Sūduviai gal ir ne skupūs žmonės, bet greičiausiai nelabai spritni. Va balstelėjom, tai va kiek informacijos atsirado :). Bet kokiu atveju, dėkui už atliktą pareiga pakomentuoti 🙂
Į Kazlų Rūdą seniai noriu atvažiuoti, bet paskutiniais duomenimis buvo, kad atvažiuoji, turi 2 valandas, ir tada paskutinis truakinys į Vilnių. Tai ir gausi lakstyt kaip šuva koks, kad viską apžiūrėt.
Vis gi be automobilio Lietuva tampa net gi labai didele šalimi 🙂
Milžiniška!
Sūduvos fotoklubo nariai pradėjo keliauti, atidžiai stebint kraštovaizdį, sutiktus žmones, po Suvalkiją, o tiksliau – po Suvalkijos pietvakarinę dalį. Pradžia (liepos 10-ąją) buvo gana sėkminga ir visai tikėtina, kad sukaupsime įdomių fotokadrų. Važiavome Krosnos link – tai ne vien lygumos – yra kalvų, slėnių, javų laukuose paliktų (kaip buvusių sodybų ženklai) pavienių didelių medžių ir, aišku, sirpstančių vyšnių. Lankėmės Buktoje, buvusio Buktos dvaro, kumetyno išlikusiuose pastatuose. Kvepėjo nenušienautos žydinčios pievos, mekeno ožkos. Toliau – Liudvinavas – užtvanka, senieji (išilginti) pastatai, jauki medinė bažnyčia, kurią atrakino (o buvo jau vakaras) atsitiktinai sutiktas kunigas Remigijus Maceina. Jis rekomendavo ilgaamžius, daug menančius žmones, vietas, vertas mūsų dėmesio. Ten ir Kazio Borutos gimtinė, ir Baltaragio malūnas… Šią vasarą išvykas po Suvalkijos apylinkes organizuosime dar ne vienq kartą.
Būtų įdomu tai pamatyti.