Šeškučių pelkė

Šeškučių pelkė

http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find hiking trails in California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=1670514

Ką gi, panašu, kad šiemet turiu atostogas, per kurias dėl namo remonto nelabai pavyks kur toliau ištrūkti. Tad nori ar nenori, bet pradedi atidžiau studijuoti žemėlapyje aplink namus esančias apylinkes. Taip dėmesį patraukė Šeškučių pelkė, kuri yra visai prie pat Tapelių ežero.

Nors aplink Tapelius ir šalia esančius ežerus tikrai yra nemažai važinėtasi ant dviračio, bet apie Šeškučių pelkę nieko nežinojome. Todėl vakar ir nusprendėme, kad jei per daug nelis, tai visai neblogai būtų užmesti akį kaip ta vieta atrodo ir kokie ten keliukai.

Oras tikrai buvo kaip tik išvykai ant dviračių, t.y, visai nebuvo karšta ir nelijo, nors aplinkui danguje laikas nuo laiko vis valkiojosi ne visai draugiškai atrodantys debesiukai. Todėl jau mums įprastu maršrutu patraukėme link Tapelių ežero. Kad nebūtų taip nuobodu, šį kartą daug arčiau tiek Balžio (arba Baldžio)  ežero pakrantės, tiek ir Juodžio. Paprastai, važiuodami link Tapelių, pro Juodį keliaujame kita puse, palei pat krantą vingiuojančiu takeliu. Dabar buvo puiki proga apžiūrėti ir kitą krantą. Deja, šis irgi ne ką geresnis maudynėms, nei anas krantas:

Juodžio ežeras

Bet šalia vingiuojantys keliukai tikrai smagūs, todėl neužilgo pasiekėme pirmą rimtesnio poilsio vietą – Tapelių ežerą. Deja, šio gražaus ežero apylinkės taip apšiukšlintos, kad tikrai nebesinori čia ilgiau užsibūti. Vienintelė mintis, kuri čia kyla – kad tik kur ant stiklų nepradurti dviračių padangų. Tad kiek atsipūtę patraukėme toliau ieškoti keliuko, vedančio link Šeškučių pelkės.

Keliuką tikrai nesunku rasti. Tereikia kiek pavažiuoti pirmyn asfaltuotu keliu link Tapelių kaimo ir beveik už pirmo posūkio sukti dešinėn. Važiuojant keliuku, šalia esantis mažytis Lydekinio ežeriukas jums turi būti iš kairės. Kiek pavingiavę smėlėtu keliuku, neužilgo pamatysite ir Šeškučių pelkės prieigas:

Šeškučių pelkė

Šiaip ši pelkė tęsiasi nuo jau minėto Lydekinio ežeriuko iki ne ką didesnio Šeškučių ežero. Spėju, kad anksčiau čia buvo vienas didesnis ežeras, kuris su laiku užpelkėjo ir liko tik du ežeriukai skirtinguose galuose.

Kaip ten bebūtų, mums buvo tikrai smagu minti šalia pelkės vingiuojančiu, tai kylančiu, tai besileidžiančiu ir pakankamai smėlėtu keliuku, kuris tikrai turėtų patikti kalnų dviračių mėgėjams, kurių čia sutikome ne vieną:

Keliukas

Bet čia mūsų, o tikslai mano sėkmė ir baigėsi. Bemindamas tuo smėlėtu takeliu iš pradžių džiaugiausi, kad dviračio padangos visai gerai susidoroja su tuo smėliu, kol iš galo šlepsintis garsas išdavė, kad galinėje padangoje per mažai oro. Aišku, kad tokiame smėlyne tvarkyti ratą tikrai ne pati geriausia mintis. Todėl nusprendėme artimiausiu keliuku grįžti prie Tapelių ežero, kur ant suoliuko būtų galima ramiai permontuoti padangą. Tad keletą kartų sustojus papildyti oro, grįžome prie Tapelių.  Kol darbavausi su rankine pompa, Žmogutis galėjo pailsėti ir pažioplinėti:

Keliukas

Prie Tapelių pradurta kamera buvo pakeista atsargine, tad tęsėme savo išvyką toliau. Tik dabar jau nesukome pro pelkę, o šalia esančiu miško keliu pasukome link Aukštųjų Veršupių. Tikslas – šalia Nemenčinės plento esantis Plento baras. Aišku, buvo galima važiuoti ir artimesniu keliu pro Vismaliukus, bet ten vedantys labai smėlėti keliukai, kuriuos jau man teko ne kartą išbandyti, visai neviliojo Žmogučio. O pro Aukštuosius Veršupius visai pats tas, nes ten prasideda asfaltuota Šilėnų gatvė. Ja ir apvažiavome labiausiai smėlėtus ruožus. Bet vėliau, jau važiuodami Kairėnų gatve, prieš pat kapines nusukome nuo asfalto ir kiek pavažiavę šalia kapinių einančiu miško takeliu, pasiekėme Gvazdikų gatvę, kuris asfaltu džiugino tik iki sodų masyvo pabaigos. Toliau vėl teko važiuoti miško keliuku, kuris vietomis buvo apsemtas balų ar užneštas liūčių nuplautu nuo aukštesnių vietų smėliu. Tai reikalavo šiek tiek pastangų, tad Plento baras tapo net gi labai geidžiamu taikiniu.

Pasistiprinus bare, atrodo beliko tik paprasčiausia maršruto dalis, t.y. ramiai dviračiu takeliu parminti namo. Bet tik ne šią dieną, kuri buvo ne tik kad 13-a, bet dar ir penktadienis. Įveikus sunkiausią šios atkarpos dalį, t.y. Antavilių kalną supratau, kad jei tuoj pat nesustosiu, tai toliau riedėsiu ant ratlankio. Galinė padanga vėl buvo tuščia. Laimei, kad šalia buvo poilsiavietė su suoliukais ir staliuku. Čia užtrukome ilgiau, nes nebeturėjau geros atsarginės kameros, Teko klijuoti tą, kurią greičiausiai buvau pradūręs ant stiklų prie Tapelių ežero. Skylę radau ir užklijavau gan greitai, bet sumontavus ratą ir bepučiant orą “nusirovė” ventilis. Tad šiai kamerai teko pasakyti “atia” ir viską pradėti iš naujo. O su ką tik pradurta kamera teko pavargti, nes ji turėjo dvi naujas skyles, iš kurių antrąją ne taip buvo lengva surasti. Bet šiaip ne taip viską pavyko sutvarkyti ir pabaigti tą ilgą, ilgą išvyką.

P.S. Aišku viena, kad šį sezoną man tikrai “sekasi” su tais pradūrimais. Ir tai greičiausiai yra dėl kaip reikiant padėvėtų mano dviračio padangų, kurios jau nėra tokios atsparios ant kelio besimėtančiam įvairiam ir aštriam šlamštui. Tad bręsta reikalas pirkti naujas. Nusižiūrėjau Continental X-King Protection, bet negaliu apsispręsti dėl padangos pločio: 2.2 ar 2.4, nes su šio gamintojo padangų matmenimis vienas nesusipratimas, Kai kurie modeliai yra siauresni, nei deklaruojama. O man tikrai nereikia visai siaurų, bet ir per plačių taip pat nenoriu. Gal kas esate susi

dūrę būtent su X-King ir žinote kaip ten su jų pločiu?