Išdykęs ruduo

Rudenio medis

Smagus šiais metais ruduo, ką ir besakysi. Orai kaitaliojasi taip, kad nebespėji susekti. Atrodo, kad lyja be perstojo, bet žiū, jau ir saulė pro debesis lenda. Jau susiruoši keliauti kur ant dviračio, kol prieini iki durų, jau lyja. Praktiškai pastoviai gaudai momentą, o šis šmikis tik ir laukia, kaip čia tave prigavus.

Va ir šiandien, patikėjęs matomu vaizdu pro langą, išsiruošiau pamaklinėti miško keliukais ant dviračio:

http://connect.garmin.com:80/activity/embed/230857020

 

Labai mėgstu važinėtis po miškus rudenį, ypatingai kai dar ir saulė pro debesis švysčioja, o po ratais šiugžda visokie spalvoti lapai. Tad tikrai buvau susiplanavęs visai smagų ratuką po mėgstamas vietas, tikėdamasis malonių pojūčių ir gražių vaizdų.

Į priekį pajudėjau dviračių takeliu lėtai, niekus neskubėdamas. O ir skubėti nelabai gaunasi, nes jau vakar besivažinėdamas turėjau įveikinėti praūžusios audros pasekmes: tai pilna prikritusių šakų, tai koks medis ant tako užvirtęs, tai kokia gili bala nuo krašto iki krašto, kad net apvažiuoti nėra pro kur. Šiandien vėl panašiai ir ant dviračio takelio:

Po audros

Šalia takelio patiesta nemaža pušis, o jos vainikas per visa važiuojamą dalį. Gerai, kad ne skersai ir dar ne ant plento kam nors ant stogo paguldė.

Taip belaviruodamas ir besimėgaudamas vis dar šildančia saule pasiekiau Baldžio, o paskui Tapelių ežerus. Kadangi praktiškai visą savaitę nebuvo progos užlipti ant dviračio, tai iš karto pastebėjau, kad dabar žymiai miške ramiau. Nebėra tunto grybautojų ir uogautojų, kai ant miško takelių buvo pristatyta automobilių nemažiau nei Vilniaus centre. Dabar tik keli automobiliai prie ežerų ir vienas kitas bebinzinėjantis su krepšiu. O ir rinkti nelabai yra ko, nebent tai, ko niekas nerenka:

Musmirė

Pažioplinėjęs prie ežerų, patraukiau toliau link Antavilių. Va čia ir buvau prigautas. Staiga prapliupo netgi labai smagus lietus. Kol pasiekiau Antavilius, praktiškai viskas, ko nedengė neperšlampama striukė, buvo kiaurai šlapia. O ir oras dar juntamai atšalo. Tad po tokio siurprizo nuo pusiaukelės pasukau tuo pačiu dvirtakiu link namų.

Kas linksmiausia, kad priartėjus prie Nemenčinės, vėl danguje linksmai švietė saulė. Jei ne telkšančios balos ir mano šlapi drabužiai, atrodytų, kad nieko ir nebuvo. Visas pokštas su lietumi tetruko tik kokias dešimt minučių, o jaučiausi, lyg būčiau maudytas visą dieną.

O štai Tapelių ežeras šiemet ne toks spalvotas,  koks buvo pernai panašiu laiku:

Tapelių ežeras

Tapelių ežeras

Bet gal dar bus, juk šis ruduo toks pokštininkas, kad nežinai ko laukti.

Įrašo “Išdykęs ruduo” komentarai: 7

  1. Musmire grazi 🙂
    Ir dar tie dangaus atspindziai ezere… vai vai. Taip sviesu nuo to geltonumo. Staiga Lietuvon isinorejau. Pas mus oras irgi toks, lyg mergina su vaikinu pyktusi-taikytusi: tamsa-saule, slapia-sausa :))

    • Tai atvažiuok, nebent vėl kur į šiaurę dumsi 🙂

      • Tai kad man dabar Lietuva – siaurej 🙂 Ir darbu daug, negaliu Lietuvon… kad ir kaip norisi. Lauksiu geltonu lapu cia, gal sulauksiu?

    • Man irgi, dėl to ir įdėjau pernykščias 🙂

Komentavimo galimybė išjungta.