Nieko nepadarysi, bet mes gyvename tokiais laikais, kai mobilumas tapo neatsiejama mūsų egzistencijos dalis. Gyvenimo, verslo ritmas diktuoja savo sąlygas, todėl tu bei tau reikalinga informacija turi būti pasiekiama iš bet kur ir bet kada. Bet taip pat ne ką mažiau svarbu ir iš tavo pusės tą informaciją paskleisti ją apsikeiti su draugais ar verslo partneriais, vėl gi nepriklausomai nuo tavo buvimo vietos. Va kodėl mes vis dažniau su savimi tampomės visokius mobilius išmaniuosius įrenginius. Nešiojami kompiuteriai taip pat nėra išimtis, o greičiau dažnas ir neatsiejamas šiuolaikinio mobilaus individo palydovas. Kaip pavyzdį galiu pateikti patį save: dėl darbo ir atsakomybės pobūdžio mano nešiojamas kompiuteris praktiškai didžiąją paros dalį būna su manimi arba kur netoliese lengvai pasiekiamas, taip sakant po ranka. Ir visai nesvarbu ar aš sėdžiu ofise, ar būnu namuose, ar kur nors keliauju. Todėl apsaugoti savo darbo įrankį tiek fiziškai, tiek ir jame esančia informaciją man tikrai labai svarbu. O čia, kaip tik ta tema radau visai gerą straipsnelį su patarimais kaip tai padaryti, tik norėčiau tuos patarimus sudėlioti kita tvarka,kiek pergrupuoti bei pridurti kai ką ir nuo savęs:
- Gerai pagalvokime ar tikrai mums reikia savo nešiojamą kompiuterį temptis į kelionę? Galbūt pilnai pakaks to, kad būtina informaciją mes galime įsiraštyti į kokį nors CD, DVD ar USB raktą? Arba mums reikalingus duomenis pasiekti per FTP ar kitu būdu? Paskui galima pasinaudoti kitu kompiuteriu jau atvykus. Atsakant į šį klausima reikia įvertinti informacijos saugumo lygį, bei taikomas informacijos saugos taisykles. Jei į ši klausimą atasakėme teigiamai ir nusprendėme, kad mums reikia tą daiktą pasiimti kartu, tai prieš keliaujant atlikime savotiškus namų darbus.
- Atsarginės kopijos. Pasidarykite visų svarbių duomenų kopiją ir patikrinkite ar galima iš jos tą informaciją atstatyti. Dar geriau, kad tą kopiją būtų galima pasiekti per nuotolį ir esant reikalui saugiai parsitempti atgal į kompiuterį. Tai pat nebloga mintis – tai pasidaryti avarinio atstatymo diską ir turėti jį su savimi. Kelionėje kompiuteris gali sugesti ar pradingti. Viską galima sutaisyti, pagaliau galima nusipirkti naują kompiuterį. Bet atstatyti prarastą informaciją bei naudojamą programinę įrangą dažnai būna svarbiau nei pats dingimo ar gedimo faktas.
- USB atmintinė. Visą kritinę, darbui reikalinga informaciją būtina nusikopijuoti į USB atmintinę ar kokį kitą portatyvinį įrenginį. Tai būtina laikyti atskirai nuo kompiuterio, kokioje nors kitoje, gerai apsaugotoje vietoje. Priežastys vėl gi tos pačios – kompiuterio dingimas ar gedimas.
- Nuotolinė duomenų apsauga. Tai įdiegta programinė įranga, kuri leidžia per nuotolį sunaikinti duomenis, jei fiksuojamas neautorizuotas jų panaudojimas. Tačiau , mano galva, tai nėra efektyvi apsaugos priemonė nešiojamo kompiuterio atveju, nes reikalauja prisijungimo prie interneto. Tačiau ši priemonė gerai veikia su kitais mobiliais prietaisais, kaip, pvz., delniukai ar telefonai su Windows Mobile paskutinėmis versijomis, kai pranešus savo administratoriui apie įrenginio praradimą, sekanti sinchronizacija su MS Exchange serveriu baigiasi visišku ir neatstatomu tiek duomenų tiek ir sistemos sunakinimu, kai nebepadeda ir hard reset.
- Duomenų šifravimas. Jei jau taip atsitiktų, kad jūsų kompiuteris papuls į svetimas rankas, reikia pasirūpinti, kad diske esanti informacija netaptu lengvu grobiu. Nešiojamuose kompiuteriuose su Windows Vista Enterprise ar Ultimate užšifruoti diską galima su BitLocker, na o kitiems galima pasinaudoti atvirojo kodo programomis, tokiomis kaip TrueCrypt. Idealus atvejis, kai šifravimas yra paremtas ne kokiu nors kad ir sudėtingu slaptažodžiu, bet elektroniniu raktu, kuris gali būti taip pat saugomas atskirai. Taip pat reikia nepamiršti ir plano “B“, t.y. kaip avariniu atveju iki tokios informacijos prisikasti. Kitas atvejis, kad kai kuriose šalyse kertant sieną iš jūsų gali būti pareikalauta suteikti prieigą prie duomenų arba kompiuteris gali būti sulaikytas. Tokiu atveju geriausia apsauga – vežtis kompiuterį tik su reikalinga programine įranga, o duomenis pasiimti jau kirtus sieną per saugų VPN ryšį. Arba dar kartą atkreipti dėmesį į pirmą punktą 🙂 .
- BIOS apsauga. Visi mūsų vargai su duomenu apsauga, prisijungimo prie sistemos slaptažodžiais gali būti veltui, jei leisime lengvai prieiti prie BIOS ar įjungti kompiuterį be apsaugos. Tad geras BIOS slaptažodis, neleidžiantis įjungti kompiuterio, tampa kaip ir būtinybe, nors ir nelabai patogia.
- Prisijungimas prie kompiuterinio tinklo. Jei jau rūpinamės savo informacijos saugumu kelionėje, tai venkite prisijunginėti prie nežinomų tinklų, ypatingai bevielių. Geriau pasiteiraukite viešbučio ar kokios kitos įstaigos administracijos dėl galimybės ir būdo prisijungti prie interneto. Niekada nežinai ant ko užsirausi, ir ar tavo sistemos apsauga susidoros su netikėta ataka. Be to, kai kuriose šalyse galima susidurti su tam tikrais teisiniais apribojimais dėl prisijungimo prie viešų tinklų, kaip pvz, kokios nors kavinės esant gatvėje, o ne kavinės patalpoje ar jai priklausančioje teritorijoje.
- Saugus krepšys. Geras, specialus kompiuterio krepšys ar kuprinė turi gerai apsaugoti įrenginį nuo visokių nepageidautinų išorinių veiksniu tokių kaip atsitiktiniai smūgiai, suspaudimas ar krituliai.
- Kompiuterio identifikacijos informacija. Visada yra gerai turėti užsirašius ir atskirai pasidėjus laikyti kompiuterio, kaip ir bet kokio mums svarbaus mobilaus prietaiso, identifikacijos informaciją, tokią kaip modelis, serijinis numeris ir pan. Esant reikalui, visada ją galėsime pateikti policijai, apsaugos darbuotojams. Tai tikrai kartais gali padėti susigrąžinti pavogtą daiktą.
- Laikykite kompiuterį prie savęs. Paskutinis, bet labai svarbus punktas. Nesvarbu kur, niekada nepaleiskite savo kompiuterio iš matymo lauko. Nepriduokite jo į bagažą, nepalikite jo kam nors pasaugoti trumpam, nepalikite jo viešbučio numeryje, prieš tai nepasirūpinę jo fiziniu saugumu (tai, galbūt, ja kitos straipsnelio tema). Iš kitos pusės, nesinešiokite jo be reikalo po svetimą miestą, nebent neturite kur jo saugiai padėti.
Tai štai va tiek tų patarimų. Kaip sakoma, linkime jums saugios ir malonios kelionės 🙂 !
10 Tips to Keep Your Notebook Safe when Traveling ~ Chris Pirillo
MariukasM.LT 
Atgalinis pranešimas: AK saugumo kelionėje taisyklės : nežinau.lt
Nevisai norėčiau sutikti su 6 ir 7 punktais.
Dėl BIOS: jeigu kompiuteris fiziškai yra pavogtas BIOS slaptažodį nuimti paprastai nėra sudėtinga. Taip pat kaip ir operacinės sistemos ir t.t. Šiuo atveju manau kad vienintelė efektyvi priemonė yra 5 punkte paminėtas šifravimas naudojant raktą.
Dėl tinklų: nemanau kad prasminga tinklus skirstyti į saugius ir nesaugius. Visi tinklai yra nesaugūs. Abejoju kad įsilaužimo rizika prisijungus prie viešbučio tinklo yra mažesnė nei bet kurioje kavinėje. Čia galima išskirti dvi grėsmes: tyčinis ar netyčinis įsilaužimas iš „kaimynų“ ir incidentas susijęs su paties tinklo valdymu.
Pirmu atveju klausimas yra ar imamasi priemonių srautui tarp klientinių kompiuterių izoliuoti. Jeigu ne – visi visus „mato“, saugumas priklauso tik nuo individualių priemonių.
Antru atveju išlaužus ar piktybiškai panaudojus tinklo infrastruktūrą yra nesudėtinga tiek gauti „priėjimą prie kompiuterio“, tiek vykdyti „man in the middle“ atakas. Šiuo atveju vėlgi lieka tik naudojimasis patikimomis asmeninėmis priemonėmis, kritiniu duomenų pateikimas tik patikimoms tarnyboms, etc.
Naivu manyti kad kiekvienas viešbutis skiria pakankamai resursų užtikrinti aukštą saugumo lygį savo tinkle. Kiek man teko susidurti žymiai dažnesnis požiūris „veikia – nejudinam“.
Galbūt straipsnyje taip stipriai ir neakcentuota, bet paprasti tiek BIOS, tiek ir sistemos slaptažodžiai šiandien yra vakarykštė diena. Tai apsunkins gyvenimą paprastam vagišiui, bet ne rimtam įsilaužėliui ar šiaip labiau prakutusiam. Rimta apsauga yra tada, kai naudojami įvairūs elektroniniai raktai kaip USB kaupiklyje ar vis labiau populiarėjančios Smart Card. Visa tai per TMP čipus susijungia į vieningą apsaugos sistemą, kuria nulaužti yra labai ilgas ir brangus procesas.
Dėl prisijungimo prie bevielių tinklų – tai čia daugiau turėjau omeny taip vadinamus fake tinklus, kurie sukurti specialiai patikliųjų medžioklei. Todėl visada yra gerai žinoti prie ko tu jungiesi. O šiaip tinklų skaidymas į saugius ir nesaugius tikrai yra prasmingas, tik gal kitu kontekstu, t.y kaip jie sukurti, kokie saugumo protokolai ten naudojami (pvz. 801.x), bet tai daugiau liečia privačius kompanijų tinklus, o ne viešos prieigos.
jeigu bios yra laptop’e, tai nuimti slaptazodi tikrai nera paprasta.
Tai kalbama kaip ir apie laptopus 🙂