Neiškentėjom ir namuose neišsėdėjom. O kaip išsėdėsi, kai lauke saulutė ir toks visai lengvutis šaltukas? Užteko vakarykščio baladojimosi po prekybcentrius beieškant reikiamų dalykų, kad pasijustume ligoniais. Prasiblaškymas buvo tiesiog gyvybiškai būtinas 🙂 . Šį kartą Druskininkai, be jokio tikslo, šiaip pasibastyti. Na ir keletas vaizdelių:

Iš kitos Druskonio ežero pusės (jei geriau įsižiūrėti, ant vandens paviršiaus jau kaip ir ledukas):

Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia:

Savadarbis, laikinasis, šešėlinis “grafiti“:

Na o čia mėnesiena jau grįžtant, beveik prie namų. O tiksliau nuo kalnelio Nemenčinės plento 21 km, vietinių dar vadinamo “vyška“ (suprask kaip retransliacijos bokštą), o jei būti tiksliam – tai Kreivalaužiai:

Šiaip saulutės ir mėlyno dangaus aš jau buvau pasiilgęs. Tai tiek šiam savaitgaliui…