Žinote, kuo mane žavi Neries regionis parkas? Pirmiausia savo nuostabia gamta. Bet dar labiau įvairiapusiško poilsio galimybėmis. Nori maloniai pasivaikščioti? Prašau – Dūkštų ažuolyno pažintinis takas, kur gali sau kaip Alisa keliauti mediniu takeliu. Lengvo ekstremumo mėgėjai taip pat ras ką veikti. Jiems, ko gero patiks, Dūkštos pažintinis takas, kur galės kabarotis aukštyn ir žemyn stačiais šlaitais, kopti į kalnus ar bandyti perbristi srauniąją Dūkštą, o kaip priedas prie viso to, juos sups praktiškai laukinis miškas su senais ąžuolais. Kas mėgsta dviračius ar paprasčiausiai nori paiškylauti ir pasigerėti nuostabiais Neries vaizdais, tikriausiai rinksis Kairiojo Neries kranto turistinę trasą. Na o šiandien mes pasirinkome Karmazinų pažintinį pėsčiųjų taką, kuris yra savotiškas paskutinių dviejų variantų mišinys. Jis lengvesnis nei pirmas, gamta irgi panaši, plius, kaip ir kranto trasoje, gražūs Neries vaizdai. Ta maršruto dalis, kuri eina palei upę, yra lygiagreti kranto trasai, tik kad kitoje Neries pusėje. Na, ir kaip visada, šiek tiek vaizdų iš ten:
Kaip ir minėjau, ten daug senų medžių, o ir prielipų, kurių amžius tikriausiai toks pats, ne ką mažiau:
Samanos taip pat karaliauja praktiškai visur, ir tai, ko gero, šiuo metu yra pagrindinis žalios spalvos šaltinis:
Koks gi pavasaris be žibučių:
Neries platumas, kurio net mano plačiakampis objektyvas nepajėgė apžioti:
Po vandenių nemažai akmenų, kurie srovėje aplieka pėdsakus ir garantuoja pastovų savotišką šniokštimą:
Kai jau keliavome palei Nerį, saulė visai įsišėlo. Pradėjo darytis netgi karšta:
Kažkodėl šie palinkę medžiai man asocijuojasi su Australijos vaizdais.
Maskuotė. Taip ja pasitiki, kad net nesiteikė pakilti man vos ant jo neužlipus:
Velniakampis. Čia vaizdas maždaug nuo pusės šlaito:
Teko paprakaituoti, kol užkopėm į viršų.
Apie senus medžius:
Buvo tikrai šilta, ypač po to kalno, tad šioks toks pavėsis tikrai nepamaišė:
Šiaip diena buvo tikrai nuostabi. O mes gerai prasiblaškėme. Tikrai gera va taip pasibastyti gamtoje ir dar tokiu oru 🙂 .
Labai gražios fotkės (ypač makro), suteikusios viltį, kad pavasaris beveik atėjo 🙂
Pavasario spalva = geltonai ruda 🙂 Visose nuotraukose, net ir upės 😀
Atgalinis pranešimas: Fotorama #4 | INferno.lt
Atgalinis pranešimas: MariukasM.LT » Karmazinų takas dar kartą