Nemenčinė-Liubavo dvaras-Ažulaukė-Gaukštonys-Nemenčinė

http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find hiking trails in California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=824162

Kai taip pagerėja orai, norisi kuo mažiau laiko praleisti namuose prie kompiuterio. Todėl kai kam galėjo pasirodyti, kad po trumpo pranešimo apie trečiadienio naktinį dviračio Trek 6300 bandymą nieko daugiau šiame fronte paskutinėmis dienomis nevyko. Tai tikrai netiesa. Ketvirtadienį mes jau dviese abu Trek’us bandėme šlaituose prie Gėlos ežero, o penktadienį neskubėdami prasukome ratuką pro Smoliarnę, kur pagaliau perpratome ir pripratome prie šių dviračių valdymo ypatumų. Taigi, mes jau buvome pribrendę ir vėl pajutę savaitgalinių išvykų alkį. Beliko sugalvoti kur.

Kur patraukti šeštadienį ilgai sukti galvos neteko, nes žmonai į rankas pakliuvo lankstinukas, kuriame buvo anonsuojamas dabar tvarkomas Liubavo dvaro vandens malūno muziejus. Perskaitę ten aprašytą trumpą dvaro istoriją bei pasižiūrėję žemėlapyje, kur tai maždaug yra, nusprendėme būtinai ten apsilankyti.

Taigi, vakar, navigaciniame dviračio kompiuteryje įvedę apytikslį (nes turimi žemėlapiai žino ne visus kelius) maršrutą, patraukėme į kelią. Pirma kelionės atkarpa mums jau iki skausmo pažįstama ir nesudėtinga – tai 108 kelias, vedantis nuo Nemenčinės link Maišiagalos. Juo, pro šalį zvimbiant automobiliams, mes važiavome iki posūkio link Europos parko. Toliau, jau pasiekus kolektyvinius sudus, tik įveikę įkalnę, pasukome dešinėn (maršruto taškas “I Liubava”), kur prieš akis pasirodė dar statesnis ir ilgesnis kalnas. Šiuo keliu važiavome iki pat sodų galo, o po to tęsėme jau paprastu lauko keliuku. Iš karto už sodų mes sustojome pirmo ilgesnio poilsio čia pat prie keliuko plytinčiame ražienų lauke. Kol mano kelionių kompanionė ilsėjosi …

… aš pabandžiau įamžinti bobų vasarą:

Kadangi nežinojome kur tiksliai tas dvaras yra, tai labai nustebome, kai pasiekę šio lauko gale dešinėje esančius medžius ir nusileidę nuo gan stipriai vandens pagraužto kalniuko bei suktelėję kairėn staiga prieš akis pamatėme restauruojamą dvaro malūną:

Nusileidę į šalia malūno esantį dar tvarkomą maža parkelį, apžiūrėjome patį pastatą iš kitos pusės:

O čia tikriausiai vienas iš būsimų eksponatų:

Dar vienas rudeniškas malūno kadras:

Po malūno, dar kiek pavažiavę pirmyn per tiltuką, už posūkio pamatėme ir dalį kadaise didelio dvaro likučių. Pirmiausia akys užkliuvo už koplyčios-mauzoliejaus pamatų ir jų gale stovinčios skulptūros:

Ant tų pamatų guli buvusių savininkų antkapiai:

Atrestauruotas Liubavo angelas:

Kiek toliau, pamiškėje riogso ūkinio pastato likučiai:

Gal kiek geresniame stovyje oficina, kuri stovi šalia išlikusio tvenkinio:

Kitų pastatų jau neapžiūrėjome, nes nusprendėme, kad dar tikrai čia grįšime, kai bus atidarytas malūno muziejus. Tad pasukome atgal, o už malūno pasukome kairiau smėlėtu keliuku link Ažulaukės, nes tikrai nenorėjome važiuoti namo tuo pačiu keliu. Pradžioje klimpdami smėlyje, o paskui lėtai, bet užtikrintai įveikę akmenuotą ir vėl gi vandens paplautą įkalnę, pagaliau pasiekėme visai padorų žvyrkelį, kuriuo ir pasiekėme Ažulaukę bei asfaltą. Deja, savaitgaliais šiuo keliu vyksta gan intensyvus eismas, todėl pasistengėme kaip galima greičiau dingti nuo asfalto. Todėl pravažiavę nuo Ažulaukės kažkur apie pusantro kilometro, mes nėrėme kairėn į vos matomą miško keliuką, o dar po kažkiek laiko (žr. maršruto schemoje į krypties taškus) pasukome kaimo keliuku link Gaukštonių. Privažiavę gražų aptvarą, prieš eilinę įkalnę sustojome dar vienam kiek ilgėlesniam poilsiui:

Kitoje kelio pusėje mano dėmesį patraukė vidury lauko stovintys trys vieniši “senoliai”:

O čia pats aptvaro vaizdas, kurį mes praminėme “Arizona”:

Toliau važiuodami kaimo keliuku, kurio paviršius ir reljefas smagiai kaitaliojosi, jau gan rimtai pavargę ir išalkę pasiekėme Gaukštonis. Čia vienbalsiai buvo nuspręsta asfaltu grįžti namo, tuo labiau, kad iki 108 kelio mūsų laukė smagi nuokalnė. Kaip tarėme, taip ir padarėme, todėl neužilgo jau stovėjome prie namų vartelių.

Kiek tikslesnė informaciją apie važiavimą yra padėta į Garmin Connect.

P.S. O apie šios dienos pasivažinėjimą parašysiu, ko gero, jau rytoj 🙂