Vakar nusprendėme leisti dviračiams atsipūsti, nes oras dienos pradžioje buvo visai ne koks, o ir tolesnė jo kaitos eiga taip pat sunkiai prognozuojama. Tačiau namie neišsėdėjome, o su automobiliu aplankėme Sužionių piliakalnį.

Ta vieta mane senai jau traukė. Ir ne tik pats piliakalnis, bet ir viename jo šlaitų įrengta slėptuvė, kurią ten visai lengvai radome. Atvirai sakant, į Sužionis link piliakalnio vis taikėmės numinti ant dviračių, bet važiavimas asfaltuotu keliu, kur vietiniai mėgsta palakstyti,  ir dar didžiąja dalimi į kalną, kažkaip vertė tą išvyką nukelti tolyn. Kai tapo aišku, kad su noru minti pedalus ta kryptimi visai prastai, teko prie progos griebtis plano “B”, t.y važiuoti ten su Alfa.

Atvykus paaiškėjo, kad piliakalnis tankiai apaugęs medžiais, o tai reiškia, kad praktiškai jo visai nesimato. Kiek beieškojau nors kokio geresnio rakurso, kad jį nufotografuoti, nieko gero iš to nesigavo. Per medžius nieko nesimato. Bet kitoje kelio pusėje yra tikrų tikriausia pelkė:

O kam įdomu, kaip tas piliakalnis atrodo, tai internete radau nuotraukytę, kur medžių žymiai mažiau ir matosi pats piliakalnis.