Nežiūrint darganos ir atvėsusio oro, sekmadienį vis tiek neišsėdėjau namuose. Nieko gudraus nesugalvojau, o tiesiog ant dviračio ir su fotoaparatu pamaklinėjau palei Nerį. Maršrutas ne kažkoks originalus, o tik kiek pratęstas link Vilniaus kadaise važiuotas pro Liepynę beieškant lobių.
Į priekį paprasčiausiai numyniau Nemenčinės plento dviračiu takeliu, kuris rudenį tikrai yra gražus:
Po to prie Liepynės girininkijos nusukau į keliuką link Konservatorijos sodų. Ten siauru takeliu patvoriais nusileidau link Neries, kuri toje vietoje yra tikrai gan plati ir su salomis:
Čia iš tikro patogiau eiti nei važiuoti dviračiu, nes žemėlapyje pažymėtas kelias eina aptverta vandenviečių teritorija, o palei upę vingiuoja paprastas žvejų pramintas takelis. Šalia kranto nemažai vos ne horizontaliai augančių medžių, po kuriais visai neblogai stabtelėti poilsiui:
Tačiau šioje vietoje svarbiausia yra atsiveriantys vaizdai:
Kai atsibodo žingsniuoti pakrante, užsitempiau dviratį į kalną tarp tvorų ir vėl atsidūriau soduose prie rudeniškai gražaus tvenkinio:
Toliau keliukais ir smagiais miško takeliais pasiekiau jau žinomą iš minėto ankstesnio pasivažinėjimo skardžio pakraščiu vingiuojantį takelį. Nuo čia įprastu maršrutu, tik su šiokiomis tokiomis variacijomis atriedėjau iki Sakiškių skardžio, kuris vis dar sugeba mane nustebinti:
O paskui jau pasidarė visai žvarbu, tad nuo čia įprasta trasa greičiau link namų.
Maršrutas, kam visgi įdomu:
Tikrai gražūs vaizdai. Ir rudeninė nuotaika gerai pagauta.
Dėkui,
Vaizdai tai super, gražiai pasikeičia atspalviai po žalumos 🙂
Kol kas vienintelė priežastis, dėl ko man patinka ruduo 🙂
fantastiškas ruduo 🙂
Tik šaltokas, sakyčiau.
gal ne tiek šaltis, kiek drėgmė mani smaugia 😦
Tie du visada kartu, kad geriau pajustum.
gražus takelis
Tik užpakaliui nelabai draugiškas 🙂