Kokia pradžia? Štai ta, kurią jūs matote nuotraukoje. Tai ne šiaip sau dar vienas miško keliukas (kad ir su tilteliu per upelį) iš beveik nesuskaičiuojamos daugybės miško keliukų ir takelių, kuriais esu pravažiavęs dviračiu ar praėjęs pėsčiomis bei prie progos nufotografavęs, Tai, galima sakyti, bent jau man ir šiam tinklaraščiui yra savotiškai istorinė vieta (ar atskaitos taškas, jei norite), kurios net nesitikėjau kada nors vėl atrasti ir pamatyti.
Kadaise, kažkur prieš porą metų, kartu su Žmogučiu besivažinėdami dviračiais atsitiktinai suradome šią vietą. Ir būtent tada, ir kaip tik čia man toptelėjo į galvą viena mintis. Tada ir buvo sumąstyta, kad būtų gerai ne tik aprašyti savo keliones ar išvykas, iliustruojant jas nuotraukomis, o dar ir įrašyti GPS duomenis, kad tai būtų galima atvaizduoti žemėlapyje. Ir ne tik atvaizduoti patį maršrutą, bet ir prie jo “prikabinti” nuotraukas (kaip tada pasiūlė vienas iš komentatorių), kad matytųsi, kurioje maršruto vietoje nufotografuotas vienas ar kitas vaizdas. O jei dar tokį maršrutą tinklaraščio skaitytojai galėtų atsisiųsti sau į kompiuterį ar tiesiai į savo navigatorių ir juo pasinaudoti savo kelionėms? Būtų tikrai nuostabu, ar gi ne taip?
Ir štai , prabėgus dvejiems metams, aš visiškai atsitiktinai vėl atsidūriau priešais šį tiltelį. Kaip ir tada, šiandien aš išlėkiau ant dviračio nieko iš anksto neplanavęs, tik buvo noras prasimankštinti ir “pagaudyti” kokių nors rudeninių vaizdų. Todėl važiavau atsitiktinai pasirinkęs kryptį link Tapelių ežero (tada ieškojome keliukų link Balsio ežero), o atgal sukau ten, kur man labiau patiko. Svarbu, kad tai būtų greiti miško keliukai ar vingiuoti siauri takeliai, kur reikėtų pasistengti. To reikėjo norint palaikyti šilumą, nes diena, nežiūrint švysčiojančios saulės, buvo tikrai žvarboka. Viskas beveik buvo kaip prieš du metus, tik savotiškai atvirkščiai. Tą kart pro čia keliavome pirmyn, šiandien aš pro čia myniau atgal. Tada buvo pavasaris, dabar – ruduo. Tada malėmės po keliukų labirintą sukdami kur mums patiko be didelių šansų vėl tai pakartoti, dabar aš dariau tą patį, tik kiekvieną mano žingsnį fiksavo stropus dviračio borto kompiuteris, todėl vėl tai pakartoti aš galėsiu bet kada, kai tik to panorėsiu (kaip, beje, ir jūs):
Around Tapeliai lake
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find trail maps for California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=1326578
Šio įrašo galbūt irgi nebūtų, jei vėl atsitiktinai nebūčiau atsidūręs prieš jau kartą įveiktą kliūtį, kuri buvo neįveikiama motociklininkui:
Tik šį kartą aš kitoje tos kliūties pusėje. Kas nors, tikintis Apvaizda, sudėjęs aukščiau išdėstytus faktus, galėtų pasakyti, kad užsidarė savotiškas ratas. Tačiau viskas šiame pasaulyje sukasi savotišku ratu: Žemė sukasi aplink savo ašį, dieną keičia naktis, keičiasi ratu ir metų laikai. Ir visai tikėtina, kad ir vėl kokį rudenį aš pro čia minsiu ant dviračio beieškodamas smagių, po ratais šiugždančiais labais nuklotų miško takelių, kaip šis prie Juodžio ežero:
Ir vėl sustosiu prie Tapelių ežero, kad pailsėti ir nufotografuoti jo rudeninį grožį:
Nes juk niekada nežinai, kur atsidursi, kai vėl Apvaizda sugalvos uždaryti kokį nors ratą .
Mažos smulkmenos visada maloniausios.
Ypač kai jos būna maloniai netikėtos.
Įdomu rasti pirmą takelį 🙂
Galvoju, ką čia tokio panašaus „pirmo“ man aplankyti… 😉
Na, tai nėra pirmas takelis tiesiogine prasme 🙂
Supratau 😀
įdomu atsidurti kokios nors kilpos gyvenime pradžioje
Tik va ar būtų įdomu tą kilpą pakartoti?
na, patirtis netrukdo daryti tas pačias kvailystes, bet trukdo jas daryti su malonumu 😉
Nes jau žinai, kad skauda. Nelieka siurprizo jausmo 🙂