Mėgstu rudenį. Ypač kai jis saulėtas ir spalvotas. Patinka, kai jis atkeliauja į miestą ir tada galima einant šiurenti braukiant kojomis per nukritusius lapus. Bet mieste gyvena ir jo priešai, kurie pastoviai ir stropiai stengiasi tuos lapus sugrėbti ir sukrauti į maišus. O galėtų nors kuriam laikui jų neliesti.
Reiks bandyti savaitgalį tokių lapų pamedžioti, atai užsikapsčiau kasdieninybėje ir problemose 😦
Man irgi sunkiai gaunasi su tokia medžiokle 🙂
Džiugina akį
Galima sakyti, kad praktiškai tavo ofiso kieme 🙂