Su dviračiavimu gavosi priverstinė pertrauka. Bevalant Trek’ą, paaiškėjo, kad nutrūkę du galinio rato stipinai. Keisčiausia, kad grįždamas iš paskutinio pasivažinėjimo to net nepajaučiau. Greičiausiai kažkur gerai ratu trinktelėjau, arba taip galėjo atsitikti staigiai ir stipriai stabdant. Kaip ten bebūtų, su šiandienos išvyka nieko nesigavo. O ir idėjos aiškios vis tiek nebuvo.
Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Kadangi jau senai planavau nuvežti abu dviračius į servisą, tai tą ir padariau. O ir neveltui. Paaiškėjo , kad maniškiam būtų neprošal sutvarkyti ne tik ratą, bet ir pakeisti grandinę bei patvarkyti galinius stabdžius (jau jautėsi, kad stabdymo jėga ne be ta). O ir šiaip rimtesnė apžiūra tik į naudą. Tūkstantis kilometrų šunkeliais ir bekelia, ant savęs tampant tokį dramblį kaip aš, tikrai be pėdsakų nepraeina. O Žmogučio Trek’ui bus eilinė apžiūra, nes jis “teprabėgęs” kokius 400 km, o ir eksploatuojamas jis žymiai švelniau.
Gera žinia yra ta, kad man pažadėjo juos šiandien į vakarą sutvarkyti. Tad visai tikėtina, kad ir šis savaitgalis gali būti “dviratinis”.
MariukasM.LT 
Kai tik pusdieni dviraciu neturesit, tai ir nepasijus. Juk yra dar sekmadienis. O “varztus sutampyti“, kaip pats rasei, visuomet i nauda. Man irgi gerai, nes savo rasineliu priminei, kad ir as turiu kelis priverztinus varztus 😉 Tik ne dviracio.
Kažkaip įpratau savaitgalius praleisti aktyviai gamtoje. Tai dabar nerandu sau vietos 🙂
Gerai, kad dviračiams dar nereikia techapžiūros praeiti 😉
O gal reiktų? Tada būtų mažiau “vaiduoklių“ ant kelių. 😉
Ajooo… nekenčiu sutemose blūdinėjančių kolūkiečių be lempų/atšvaitų/liemenių 😦
Nuo to laiko, kai perskaičiau šito įrašo RSS, vis galvoju, kad jau tie laikai, kai nė dviračio pats nesuremontuosi 😀
Kokį padėvėtą bėginį pokario laikų dar atkrapštom; betgi net ir senų dviračių stipinavimas – aukštasis pilotažas… 🙂
Gal ir galima, bet tam reikia krūvos įrankių, prietaisų ir įgūdžių. Praktiškai meistras su mano dviračiu dirbo kokias 6 valandas: rato stipinavimas, hidraulinių stabdžių tavrkymas ir reguliavimas ir t.t ir pan. Beveik kaip kokiam motociklui. Tik kad to motociklo variklis tuo metu buvo užsiėmęs savais reikalais, o paskui dar kurį laiką trynėsi aplinkui po parduotuvę 🙂 Bet kaip stipinavo, tai malonu žiūrėti – tarsi grojo kaip kokia arfa.
turiu tave nuliudinti, bet meistras melagelis del 6 valandu. profas grandine pakeis per 10 min, hidraulika nuorins per 20 min, ides 2 stipinus ir patiesintis rata dar per 30 min. kad neatrodytu visa tai is pirsto lauzta ir kazkoks cosmic science vaizdu kaip per 10 min nuorinami stabdziai http://www.youtube.com/watch?v=dFuwoEYvt_w
beto ir kruvos irankiu tikrai nereikia 😉 visam dviraciui reikalingi tik kokie 6 specifiniai irankiai ir sesiakampiu komplektas.
Dėl laiko – tai čia nuo kada dviračius atidaviau ir kada pasiėmiau. Aišku, kad per tą laiką buvo tvarkomi ne tik mūsų dviračiai. Mačiau tik tą dalį,kai buvo stipinuojamas ratas. Ir matėsi, kad meistras dirbo tikrai kruopščiai, o tokius dalykus tikrai moku atskirti:). Jei išvardinti visą padarytų darbų sąrašą, jis būtų gan ilgas. Kiek tai užima laiko nežinau, nes to pats nedaręs. Bet faktas yra tas, kad užsėdus ant dviračio, jausmas lygiai toks pats, koks buvo pirmą dieną, ką tik iš parduotuvės. Reiškia darbas padarytas tikrai gerai.
Dviračio remontas man visada kėlė pagarbą. Vaikystėje vyriško dviračio galinio rato guolių reguliavimui tekdavo skirti valandą – dvi… Aišku, jei norėjai palenktyniauti su kiemo draugu, kuris irgi žinojo visas gudrybes greičiui išgauti 😀
O dabar dviračiuose dar ir nežinomos technologijos… 🙂