Šiais metais jau prisukau 1000 km. Nors anksčiau toks atstumas buvo kaip sezono siekiamybė. Visgi tie dviračiai kaip kokie narkotikai – kartą pradėjęs nebegali sustoti. Ir kas yra smagiausia – kuo labiau įtraukia, tuo geriau jautiesi, ir gyvenimas darosi vis smagesnis. Labai gerai matosi, kaip tai vyko .
taip gerai parasai,net ir man noras uzeina ant dviracio sest (ko nedariau kokiu 30 metu) bet,bijau sunkiai atrasciau dviraty kuris mane islaikytu 🙂
Jei radau aš, tai tau tikrai be problemų 🙂
šaunu, su kuo ir sveikinu.
Dėkui 🙂