Susipažinkite, mūsų naujas išvykų ir kelionių draugas – Iksas. Taip mes dabar vadiname savo naująjį automobilį Hyundai ix35.

O kas gi nutiko Alfai ir kodėl šis tinklaraštis taip ilgai tylėjo?

Viskas prasidėjo prieš maždaug kelis mėnesius.

Pirma, kas lėmė ilgalaikę tylą – tai mano karjeros pokyčiai, kurie prigeneravo visą kalną iššūkių ir darbų, kas surijo praktiškai visą laiką ir privertė pastumti į šoną savo pomėgius. Dabar kažkiek viskas jau dėliojasi į lentynas ir labai tikiuosi, kad vėl turėsiu daugiau laiko savo pomėgiams, įskaitant ir tinklaraštį.

Antra, kiek liūdna naujiena – prieš beveik keturis mėnesius teko atsisveikinti su mūsų ištikimąja Alfa. Viena šaltoką lapkričio rytą, išsukus į Nemenčinės plentą link darbo, Alfos variklis užgeso ir daugiau neberodė jokių gyvybės ženklų. Serviso verdiktas buvo vienareikšmis – atėjo Alfos paskutinioji, kaip bebūtų gaila šio puikaus automobilio. Nuo tada prasidėjo labai aktyvios paieškos kito kelionių draugo. Buvo išbandyta tikrai nemažai automobilių, bet jie vis “nelipo” prie rankų. Kol vieną šeštadienį, o tai buvo maždaug prieš tris savaites, mes su Žmogučiu atsitiktinai užtaikėme į Hyundai saloną Laisvės prospekte. Kai pabandėme ix35-ą su 184 a.g. varikliu ir puikiu automatu supratome, kad radome tai, ko mums reikia ir kas mums patinka. Tad praeitą savaitę šis gražuolis prisijungė prie mūsų kompanijos.

Šiandien, besimėgaudami puikiu pavasariniu oru ir išpuolusia šventine išeigine, kiek prasiblaškėme ir prasukome pro lankytas ir dar nelankytas vietas.

Stabtelėjome prie Medininkų pilies, kuri mus pasitiko uždarytais vartais. Ten pat sutikome ir Kūtvėlą, kuri su visa govėda aktyvaus jaunimo buvo susiruošusi į žygį su vėliavomis ir būgnais po apylinkes. Kvietė ir mus prisijungti, bet mes patingėjome eiti pėsčiomis, nes norėjome pasimėgauti važiavimu su Iksu.

Kadangi Iksas ne Alfa, tad jis nebijo nulipti nuo asfalto. Tą progą aplankėme Juozapinės kalną ir šalia stūksantį Mindaugo akmenį:

Po to dar buvo noras aplankyti ir Aukštąjį kalną, bet vėl patingėjome eiti pažliugusiu keliuku nuo stovėjimo aikštelės. Be to, pagailėjome ir Ikso, nes šis buvo ką tik nuplautas po didžiojo savaitgalinio testdraivo link jūros. Todėl artimiausiu keliu (o tai buvo žvyrkelis ir Iksui vis tiek teko kiek išsiteplioti) nurūkome (crossoverio privalumai) link Turgelių, šalia kurių aplankėme aptvarkytą Merkinės – Paulavos dvaro sodybą:

Kadangi po savaitgalio, kurį praleidome labai aktyviai ir jautėmės kiek pavargę, nusprendėme, kad šiai dienai užteks.

O savaitgalinio testdraivo įspūdžiai – tai jau kita istorija…