Iš Adomo Petrausko muziejaus.

Šeštadieninė išvyka neeilinė buvo tuo, kad tądien aš gyvai susipažinau su vienų mano mėgstamiausių tinklaraščių autoriais ir didžiausiais šio tinklaraščio komentatoriais Grumlinu ir Scania GTI. Šio susitikimo idėja kilo jau gan senai, ilgai brendo ir pagaliau buvo įgyvendinta. Iš karto pasakau, kad viskas pavyko puikiai, buvo tikrai įdomu ir smagu pabendrauti. Na o Scaniai didžiausias ačiū už sugalvotą maršrutą ir visko organizavimą, o dar plius ir už linksmas istorijas. Taigi, nors Grumlinas pats pirmasis jau viską papasakojo, o Scania GTI viskuo dalinasi po truputi, tai ir aš kai kuo pasidalinsiu.  Tad apie viską iš pradžių.

Pradinis susitikimo taškas buvo Kupiškyje, kur mes visi, su savo šeimomis, susitikome, susipažinome ir, vedami Scanios, pajudėjome pagal numatytą maršrutą. Pirmasis tikslas, kuriame mes praleidome daugiausia laiko, buvo Adomo Petrausko sodyba muziejus Uoginių kaime:

Čia buvome šiltai sutikti muziejaus tvarkytojos, kuri mums viską nuoširdžiai aprodė ir papasakojo. Tiesą pasakius, mes su Grumlinu buvom gan prasti klausytojai, nes didžiąją laiko dalį bastėmės po visą sodybą su fotoaparatais, nes tikrai ten labai gražu, o ir pažiūrėti yra į ką. Paskui, tvarkytojai leidus, mes ten surengėme pikniką su šašlykais ir smagiai plepėdami įvairiausiomis temomis ten praleidome didžiąją dienos dalį, nes ten laikas pralėkė beveik nepastebimai. O kad neversti jūsų daug prasukinėti šį puslapį žemyn, siūlau likusias nuotraukas iš sodybos pasižiūrėti tiesiog nuotraukų albume arba pasinaudoti peržiūros pagalba. Beje, taip galite peržiūrėti visas mano publikuotas nuotraukas didesniu formatu.

Kai pagaliau susirūpinome, kad jau kaip ir vakaras ant nosies, patraukėme toliau į Palėvenę, kur apžiūrėjome bažnyčią ir vienuolyną:

Pati bažnyčia gražiai atrestauruota, o viduje dar restauruojamas altorius. O štai šalia esantis vienuolynas, tikiuosi, dar laukia savo laiko, nors kai kas jau tvarkoma. Tas kontrastas labai gerai matomas iš bažnyčios kiemo:

O ir kitur matosi, kad šis bei tas patvarkyta, nors iki pabaigos oi kaip dar toli:

Sekantis mūsų tikslas buvo Komarų dvaras Pauliankoje. Patys dvaro rūmai praktiškai sunaikinti, neskaitant atrestauruoto sparno. Bet tie griuvėsiai turi savotiško šarmo:

(Papildyta 2009-06-29)

Dar vienas pastatas, kuris man užkliuvo, priešais dvarą:

Ir dar pora, prie kurių stabtelėjome pakeliui į dvarą. Vienas tai tikrai kadaise buvo malūnu, o kitas gal ir naujai pastatytas, o gal ir atrestauruotas:

Va dėl paskutinių trijų pastatų man ir kilo klausimas, ar jie kadaise priklausė dvarui, o dabar priklauso skirtingiems šeimininkams?

Na ir pabaigai, mes truputi pasivaikščiojome po Kupiškį:

Dar aplankėme ir Kupiškio bažnyčią, kurios nepastebėti tikrai neįmanoma:

Štai čia, šioje vietoje praktiškai ir baigėsi savotiškas blogerių mikro susitikimas, nes toliau, jau atsisveikinę, mes patraukėme kiekvienas savo keliais. Na o man šį neeilinė išvyka paliko kuo geriausius įspūdžius ir nuostabią nuotaiką 🙂