Po kelionės į Estiją ir visokių darbinių reikalų, kurie trumpam buvo mane ištraukę iš atostogų režimo, akys ir dūšia vėl pasiilgo lietuviškos gamtos vaizdų. Todėl vakar nutarėme dieną pradrybsoti prie kokio nors ežero. Begalvodami kur patraukti, nusprendėme, kad būtų visai neblogai toliau pratęsti pažintį su Metelių regioninių parku, kuriame lankėmės šį pavasarį. Pasirinkome Dusios ežerą ir tą jo pusę, kuri yra prie Prelomciškės kalvų, tokiu būdu nušaudami du zuikius vienu šūviu, t.y užsitikrinome neprastą pasivaikščiojimą ir palaipiojimą po Prelomciškės piliakalnį, kurio nuotrauką matote viršuje, bei šalia esančias kalvas.
Tiek nuo piliakalnio, tiek ir nuo kalvų atsiveria gražūs vaizdai:
Reikia paminėti, kad šis maršrutas geras tuo, jog einant į vieną pusę galima keliauti kalvomis bei grožėtis atsiveriančiais vaizdais, o pasukus atgalios, galima eiti Dusios ežero pakrante bei tuo pačiu nusižiūrėti kokią vietelę poilsiui prie vandens.
Pati ežero pakrantė puikiai tam tinka, nežiūrint to, kad ji vietomis akmeninga ir kažkiek primena Estiją, bet maudytis vis tiek neblogai, nes krantas smėlėtas ir pakankamai seklus:
Mes taip ir padarėme. Kai pavargome, įsitaisėme vienoje stovyklaviečių prie vandens. Ten bedrybsant, po kiek laiko mus aplankė štai tokia gražuolė:
Patenkinusi savo smalsumą, ji taip pat gražiai ir išplaukė:
Dar po kiek laiko namo susiruošėme ir mes. Bevažiuojant link Simno dangus pradėjo kaip ir niauktis, bet tai atrodė gražiai, kad net sustojau:
Tačiau mes taip ir nesužinojome ar lijo, ar ne, nes visą kelią buvo gražus oras ir mes sėkmingai grįžome namo.
MariukasM.LT 
Super kadrai.
Dėkui.
Pirmoji nuotrauka visa galva lenkia windows kalvą 😀
Kažkaip per atostogas taip atsijungiau nuo darbo, kad apie kompiuterines asociacijas net nepagalvojau 🙂
Che, aš tą windows kalvą tik pas kaimyną mačiau, ir tai seniai 🙂 Na, kartais tinkle užtinku tarp tapetų 🙂
Pas mane gi – beveik visada mėlynas ekranas, jokių paveiksliukų. O šitą jau uždėjau 🙂
Pabus kiek, kol dar mintis apie pralenktas windosws kalvas juokinga 😉
Tie balvonai prie Prelomciškės piliakalnio turi labai savotišką formą 😉
Tos jų išsprogusios akys primena kokius nors Pietų Amerikos balvoniukus 🙂
O iš tos pusės, kur akių nėra… 😀
O iš tos pusės kažkaip neužkliuvo.
Pažiūrėsiu, gal archyve rasiu fotkę pailiustravimui
na va, http://www.grumlinas.lt/tmp/IMG_0622.JPG 😉
Vaizdelis tai jau tikrai kaip iš kokios Velykų salos, tik sumažintas 🙂
Man tai gražiausia paskutinė nuotrauka – debesys nuostabiai išsklaido saulės šviesą 🙂
Dėl tokio kadro juk visada apsimoka stabtelėti ? 😉
toji gulbė keri savo klasikiniu pozavimu. Realybėje dėmesį blaškytų aplinka, o nuotraukoje tiesiog girdisi tylus vandens paviršius, jaučiasi vandens skaidrumas, augmenija lyg dekoracija, šviesos atspindžiai… kviečia malonius prisiminimus apie šiltą ir nerūpestingą atostogų vakarą.
Dėkui už tokį nuostabų komentarą 😀
nuostabus reportažas
Aha, nusprendžiau pridėti žymą, tai įskiepis ir perpostino 🙂
heh…pries kelias dienas teko buti prie Dusios, tikrai ypatingas ezeras, archajiskas ir kazkuo nelietuviskas 🙂
Mano krastas:)
Vis planuoju vėl kada apsilankyti, tik su dviračiais. Tačiau neištaikau laiko 🙂