Tai vienas iš tų objektų, kuriuos norėjau aplankyti jau senai. Siesikų dvaras ar pilis (kaip pavadinsi, tai nepagadinsi) – vienas seniausių Lietuvoje ir turi tikrai turtingą istoriją. Tuo labiau, kad kadaise skaičiau apie šios vietos atstatymą, todėl tikrai norėjosi pamatyti kaip viskas atrodo dabar.
Patį dvarą radome nesunkiai, pačiame Siesikų miestelyje paklausę kelio. Pasirodo viskas paprasta: tereikia pagrindiniu keliu pavažiuoti tiesiai iki sankryžos su kryžiumi ir sukti į kairę, Daugalių link. Kiek pavažiavus žvyrkeliu, po kaire toks ne koks keliukas veda link paties dvaro. O dvaro rūmai dabar atrodo taip:
Bent jau išoriškai panašu, kad nuo 2007 metų nelabais kas ir pasikeitė, nors ką gali žinoti, viduje mes nebuvome. Bet dėmesį patraukė lauke stovintis agregatas, kuris man pasirodė panašus į malimo įrenginį:
Pasukome link ežero pakrantės, kur atsiveria Siesikų rudeninė panorama:
Ir stovi senas, nudžiūvęs medis:
Patys dvaro rūmai ir teritorija aplink tikrai primena pilį:
Toliau pasukome link sutvarkytos sodybos dalies, kuri slepiasi už savotiškų gynybinių pylimų:
Užlipus ant vieno iš tų pylimų, matosi buvusi spirito varykla ir sutvarkytoji parko dalis bei tai, kad už pylimų taip pat yra apsauginis vandens griovys:
Dalis parko teritorijos šalia rūmų taip pat patvarkyta:
O pilį nuo kelio pusės taip pat saugo vandens griovys, kuris dar laukia savo laiko, nors toks taip pat gerai atrodo 🙂 :
Gaila, kad dėl kažkokių priežasčių atstatymo darbai sustojo, bet labai tikiuosi, kad dabartiniam dvaro valdytojui pavyks įgyvendinti savo sumanymus iki galo. Kadangi dvaras priklauso neprivatizuotiniems objektams, tai labai tikėtina, kad vartai čia bus visada svetingai atverti.
Visumoje mums čia patiko, tačiau ilgai tikrai neužsibuvome, nes nuo ežero pūtė visai rudeniškai nemalonus vėjas. O jau sėdėdami šiltoje Alfoje sugalvojome, kad jei jau atsiradome šiuose kraštuose, tai visai neblogai būtų desertui aplankyti ir Taujėnų dvarą.
MariukasM.LT 
Grazu! Ir smagu, kad yra to laiko aplankyti Lietuvos vaizdingas vieteles 🙂 Siaip labai megstu nerestauruotas vietas, turincias savo sarmo…
Atrodo kaip kokia pilis prie Luaros Prancūzijoje
Užtat ir norėjau šį dvarą aplankyti.
Siesiku dvaro vidus restauruojamas. Pirnas aukstas jau i pabaiga. Skirtingai nuo daugelio kitu butent restauruojamas, o ne kap.remontuojamas.
o ar zinojot, kad valstybe uzuot grazinus si dvara teisetiems savininkams (bajoru, gyvenusiu siame dvare, vaikams)… ji “privatizavo“, kaip lietuvos pavelda ir isnuomavo 99 metams kazkokiam verslininkui, kad sis veliau atidarytu viesbuti…..
Šiaip tik nežinojau, kad yra palikuonys, kurie galėtų pretenduoti į dvarą. O šiaip, jei domitės šiuo dvaru, tai turėtumėte žinoti ir verslininko pavardę, bei ką jis ten daro. Net jei ir bus ten viešbutis ar,kaip rašoma spaudoje, bus organizuojami renginiai, nematau tame nieko blogo. O kaip kitaip išlaikyti ir restauruoti tokį dvarą?
Na, jei jau tiek domėjaisi šitu dvaru, tai turėjai žinoti, kad čia ne Siesikų dvaras, o Daugailių, bet gal tai nėra jau taip smerktina, svarbiausia, kad yra žmonių, kurie domisi mūsų praeitim. O dėl privatizavimo, tai belekiek metų tas dvaras stovėjo apleistas ir niekam jo nereikėjo, bet va kai atsirado žmogelis, kuris sugebėjo imtis tokios veiklos, prikelti dvarą naujam gyvenimui, tai jau ir palikuonys atsiranda.. Gaila, kad nėra foto, kaip ta vieta atrodė prieš pradedant visus darbus.. Beje, pasakoja, kad Daugailių dvare vaidenasi.. 😉
Daugumoje šaltinių minimas Siesikų dvaras ar pilis.
Siesiku dvaras tai istorinis pavadinimas, o Daugaliu dvaru imta vadinti gerokai veliau, salia dvaro isikurus Daugaliu kaimeliui – dvaro darbininku gyvenvietei. (Beje Daugaliai o ne Daugailiai!). Del palikuoniu. Vaikaiciai gyvena Lenkijoje, jie nepareiske noro atsiimti seneliu dvara, nors ir reiske nora atsiimti kita nekilnojama turta Lietuvoje. Na o viesbucio ikurdinimo dvare niekas neplanuoja.
o aš apie Siesikų dvarą,kad jis priklauso mano pro proseneliui sužinojau neseniai:( visad žinojau savo giminės istorija,bet niekad neklausiau senelių ar turėjo dvarų proseneliai ar pro proseneliai.o visas istorijas,ir šeimos problemas,ir kas kaip gyveno šiam dvare žinau ir iki šiol pasakojama,gaila,kad buvau dar per maža ir nieko negalėjau pakeisti,o ką čia ir pakeisi,reikia turėti lėšų viskam…tikiuosi šis dvaras bus atstatytas ir pasirūpinta juo puikiai.
Dziaukites,kad dvaras restauruojamas PRIVACIOMIS lesomis,kitaip jau butu sugriuves!