Tikriausiai esu kažką paveldėjęs iš savo tolimų protėvių, kai lietuviai ne taikiai arė savo žemę, o gretai įsiverždavo į kaimynų žemes, pasiimdavo, ko jiems reikėdavo ir patenkinti grįždavo namo. Taip ir aš mėgstu keliauti lengvai ir greitai. Tik mano grobis – ne kažkokios gėrybės, o nuotraukos, toks savotiškas fotogrobis. Štai ir praeitą šeštadienį mes su Žmogučiu įsiveržėme dienai į kaimynų latvių žemę ir “paėmėme” keletą Livonijos ordino pilių.
Žymų Archyvai: pilys
Medininkų pilis
Šį šeštadienį mudu su žmogučiu aplankėme rekonstruotą Medininkų pilį, kur kaip tik tą dieną vyko jos atidarymo šventė.
Dvarų karuselė – Siesikų dvaras
Tai vienas iš tų objektų, kuriuos norėjau aplankyti jau senai. Siesikų dvaras ar pilis (kaip pavadinsi, tai nepagadinsi) – vienas seniausių Lietuvoje ir turi tikrai turtingą istoriją. Tuo labiau, kad kadaise skaičiau apie šios vietos atstatymą, todėl tikrai norėjosi pamatyti kaip viskas atrodo dabar.
Trečia diena: Šiaurės Estija
Taigi, jei praeitą dieną daugiau vargo mūsų kojos, tai šioje dienoje vėl teko daug keliauti automobiliu. Kaip jau minėjau, sustojome nakvynei maždaug 150 km nuo Narvos, sekančio apsilankymo punkto. Diena prasidėjo smarkiai pliaupiant lietui, o vietomis tai jau buvo visai nepadori liūtis. Visa laimė, kad artėjant prie Narvos, lietus vis labiau silpo, o pasiekus miestą ir visai baigėsi.
Antra diena: Tartu ir Peipsi ežeras
Toliau tęsiu pasakojimą apie mūsų viešnagę Estijoje. Pradžioje norėjau šios kelionės dalį įvardinti Estijos rytais, bet kadangi patys estai šią teritoriją vis gi priskiria pietinei Estijai, Tartu ir Peipsi ežero sričiai, tai nusprendžiau šio skirstymo prisilaikyti ir aš. Dabar truputi apie Peipsi ežero pavadinimą. Estijoje, o ir pačių estų parengtoje informacijoje anglų kalba šis ežeras vadinamas Peipsi. Rusai, o ir, ko gero, daugelis iš mūsų jį vadina Čiudo ežeru. Tai tiek apie geografiją, o toliau apie pačią kelionę.
Pirma diena: pietų Estija
Didžiąją pirmosios dienos dalį sudarė pati kelionė per Lietuvą ir Latviją, kol pasiekėme pietų Estiją. Todėl pirmąjį tikslą pasiekėme jau vakarop, o besiniaukiantis dangus bandė mums įrodyti, kad ir vėl atvykome į šalį tikrai ne tą dieną, kai čia būna vasara. Tačiau kaip ten bebūtų, net ir pravažiavę beveik 500 km, mes buvome pasiryžę aplankyti du pasirinktus objektus: Sangastės ir Taageperės pilis, o tik po to pasiieškoti nakvynės vietos.