Didžiąją pirmosios dienos dalį sudarė pati kelionė per Lietuvą ir Latviją, kol pasiekėme pietų Estiją. Todėl pirmąjį tikslą pasiekėme jau vakarop, o besiniaukiantis dangus bandė mums įrodyti, kad ir vėl atvykome į šalį tikrai ne tą dieną, kai čia būna vasara. Tačiau kaip ten bebūtų, net ir pravažiavę beveik 500 km, mes buvome pasiryžę aplankyti du pasirinktus objektus: Sangastės ir Taageperės pilis, o tik po to pasiieškoti nakvynės vietos.

Kuo mus patraukė Sangastės pilis? Tai gan retai sutinkamo Baltijos šalyse angliško stiliaus pilis, statyta XIX a.. Tiems laikams tai buvo labai modernus pastatas, turintis centrinį šildymą. Na o anglišką stilių primena raudonos plytos bei bokšteliai ir kaminai, o ir pats pastatas tarsi sudarytas iš savotiškų atskirų dalių. Bevaikštinėdamas aplinkui, tikrai gali pamiršti, kad randiesi Estijoje, o ne kokiame nors Anglijos dvare.

Paties parko kadaise irgi kadaise būta nemenko, bet dabar jis intensyviai tvarkomas:

Kadangi vis dangus ir toliau vis labiau niaukėsi, o ir visas reikalas krypo stipriai vakarop, čia labai ilgai negaišome ir patraukėme į Taagepere miestelį, kuris savotiškai pasislėpęs tarp miškų, o ir pats slypi po galingais medžiais savotiškame šešėlyje ir tik jo gražioji pilis stūkso ant kalvos:

Pati pilis statyta lyg ir XVI a., bet rekonstruota kažkur XXa. pradžioje. Deja, viso parko vaizdą darko šalia esanti tokia sovietinio stiliaus kaip ir sanatorija. Bet kaip ten bebūtų, pats pastatas tikrai maloniai žiūrisi:

Deja, pačioje pilyje buvo švenčiamos vestuvės, tad kažkaip aplinkui daugiau pafotografuoti neišėjo, bet užmečiau akį į parkelį:

Visą apžiūros malonumą galutinai sugadino prapliupęs lietus, todėl teko paskubomis nešdintis lauk. O pakeliui įamžinau dar kelis pastatus, kurie kadaise priklausė dvarui:

Iš čia pasukome jau Tartu kryptimi. Bevažiuodami šalia kelio pamatėme senovinės pilies liekanas, kurios taip mus patraukė, kad nepaisant pilančio lietaus, mes stabtelėjome:

Tai Helmes Livonijos ordino pilies griuvėsiai, o fotografuoti jau teko iš po lietsargio:

Dėl tokio oro, tikrai nebuvo didelio noro ropštis į kalną ir apžiūrėti griuvėsius iš arčiau, bet šalia, miške esanti ola tikrai mus sudomino:

Iš čia jau pilnu tempu pajudėjome link Tartu ir, likus iki ten maždaug 30 km, sustojome motelyje prie kelio nakvynei, tikėdamiesi, kad sekančia dieną bus saulėta, o ne lietinga.

Tai tiek pirmos kelionės dienos įspūdžių.

P.S. Estija tikrai turtinga įdomia gamta ir istoriniu paveldu. Todėl pasirinkti ką apžiūrėti nėra paprasta ir tikrai visada daug lieka kitiems kartams. Ne išimtis ir šis pietų Estijos regionas. O jei norite pamatyti didesnes nuotraukas, galite pasinaudoti šio foto albumo peržiūra.