Tikriausiai esu kažką paveldėjęs iš savo tolimų protėvių, kai lietuviai ne taikiai arė savo žemę, o gretai įsiverždavo į kaimynų žemes, pasiimdavo, ko jiems reikėdavo ir patenkinti grįždavo namo. Taip ir aš mėgstu keliauti lengvai ir greitai. Tik mano grobis – ne kažkokios gėrybės, o nuotraukos, toks savotiškas fotogrobis. Štai ir praeitą šeštadienį mes su Žmogučiu įsiveržėme dienai į kaimynų latvių žemę ir “paėmėme” keletą Livonijos ordino pilių.

Pirmasis taikinys buvo Rezeknės pilis, o tiksliau tai, kas iš jos liko:

Nors švedai pasistengė, kad iš pilies praktiškai neliktų nieko, tačiau jai lankytojų netrūksta ir mūsų laikais. Netgi reikia palaukti, jet nori ją nufotografuoti kaip įmanoma mažiau aplipusią turistais:

Sekantis kelionės punktas buvo visai šalia. Tai nedidelis miestelis Ludza, esantis visai netoli sienos su Rusija. Jame puikiai matosi dviejų kultūrų susikirtimas, prie ko yra prisidėję ir buvę mūsų bendrapiliečiai Abiejų Tautų respublikoje lenkai, ten pastatę katalikų bažnyčią:

O visai šalia stovi gan įdomios architektūros stačiatikių ortodoksų cerkvė:

Tačiau pagrindinis šio miestelio akcentas – kadaise buvusios galingos ir tikrai įspūdingo dydžio ordino Ludzos pilies griuvėsiai, kurie ir dabar atrodo įspūdingai:

Nuo pilies kalno taip pat puikiai atsiveria tiek miestelio, tiek ir šalia esančio nemažo ežero panorama:

O toliau mes pravažiavome apie 150 km, kol pasiekėme pagrindinį kelionės tikslą, dėl kurio ir buvo sumanytas visas šis šeštadienio vojažas – Koknesės pilies griuvėsius, kuriuos jau senai norėjau aplankyti:

Kadaise ši pilis stovėjo ant aukšto kalno, bet dabar, 1966 pastačius Pilavinių HES užtvanką, ji yra sulig vandens paviršiumi ir tuo ji atkreipė mano dėmesį:

Vienintelio ko gailėjausi, kad atvykome gan vėlai ir nebegalėjome išsinuomoti valties ir nufotografuoti griuvėsius nuo vandens, kur geriausiai matosi visas situacijos unikalumas ir gražiausiai atsiskleidžia pilies didybė.

Pakeliui link pilies, taip pat beveik šalia vandens. yra ir sena Koknesės liuteronų bažnyčia:

Kelio remontai važiuojant link Zarasų ir Daugpilio mus tikrai stipriai užlaikė, tad buvo iškilęs klausimas ar lankyti dar vieną senovinę pilį Dobelėje. Tik šį kartą Žmogutis pasiteiravo ar negalėtume dar pakeliui link namų aplankyti ko nors labiau išlikusio. Tad vietoj Dobelės pasukome link Jelgavos, kur yra nemaži Kuržemės hercogo rūmai. Atvykome jau beveik temstant, tad beliko tuos rūmus apeiti aplinkui:

Bei per užrakintų vartų grotas žvilgterėti į kiemo vidų:

Tai, kad čia dabar įsikūrusi mokymo įstaiga, tikriausiai turi tiesioginės įtakos rūmų stoviui – rūmams aiškiai reikia remonto, o ir parkas iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek apleistas.

Tai toks buvo šeštadieninis reidas po Latvijos pilis ir iš ten pargabentas fotogrobis.