Sekmadienio ryte pro debesis žvilgčiojanti saulė visgi mus sugundė nesėdėti namuose, o kur nors patraukti. Sumastėm, kad reiktų, įdomumo dėlei, apsilankyti Žaslių miestelyje, kuriame mes šiaip esame daug kartų buvę, tačiau daugiau iš reikalo, nes iš tų kraštų yra kilusi didžioji žmonos giminės dalis. Šį kartą jokių reikalų, o tik paprastas smalsumas. Bet kol atkeliavome iki miestelio, dangus visai apsiniaukė, o vis gąsdinančiai pakrapnojantis lietus bei žvarbus vėjas neleido tam skirti tiek laiko, kiek jo būtų reikėję detalesnei ekskursijai po miestelį. Kaip ten bebūtų, iš ten grįžome ne tuščiomis rankomis.

Pradžiai Alfą priparkavome praktiškai miestelio pradžioje (jei važiuoti nuo Žaslių geležinkelio stoties), netoli bažnyčios. Pirmiausia nuo tiltuko žvilgtelėjome į Žaslos upelį, nuo kurio vardo, kaip manoma, ir kilo pats miestelio pavadinimas:

Žasliai yra įsikūrę prie trijų ežerų, iš kurių pats didžiausias ir, ko gero, gražiausias yra Žaslių ežeras:

Palei ežero pakrantę galima pasivaikščioti keliuku, kuris rudenį gan smagiai atrodo net ir apsiniaukus dangui:

Savaime suprantama, kad būnant Žasliuose, neįmanoma nepastebėti ant kalno stovinčios ir visame miestelio landšafte dominuojančios didelės ir gražios Žaslių Šv. Jurgio bažnyčios, kurios link ir patraukėme pro nedidelius pravertus šoninius vartelius:

Užlipę laiptais, patekome į erdvų bažnyčios šventorių, kuriame yra kapinaitės, neblogas vaizdas į tą patį Žaslių ežerą bei va toks rūpintojėlis, kuris man patiko dėl geltonų lapų fono:

O štai ir pati bažnyčia:

Šiaip kai vėjuota ir darganota, vaikštinėti aplink bažnyčia nėra pats maloniausias užsiėmimas, todėl, apėję ratą, greitai patraukėme vartų link:

Toliau jau persikraustėme į miestelio centrą, o tiksliau aikštę, kuri mena tiek ir geras, tiek ir blogas bei siaubingas istorijas:

Toliau pasižvalgėme aplinkui:

Šiaip Žasliai turi ilgą istoriją, kuri yra glaudžiai susijusi su Lietuvos žydais, kurių iki antro pasaulinio karo miestelyje gyveno tikrai labai daug. Tad visai nenuostabu, kad miestelyje buvo labai daug parduotuvėlių, o tai atspindi išlikę senieji namukai:

Pastebėjote, kad visi jie turi duris tiesiai į gatvę, kas yra labai patogu mažai parduotuvėlei?

Šiaip miestelis yra tvarkomas ir vieniems namams, galima sakyti, pasisekė, nes jie restauruojami ar renovuojami nedarkant jų išvaizdos:

O kitiems nepasisekė su šeimininkų skoniu:

Bet tai vis gi geriau, nei būtų paliktas griūti.

Tai tiek šiam kartui apie Žaslių miestelį. Kadangi ten laikas nuo laiko lankomės, tai kitą kartą galbūt dar ką rasime įdomaus.