http://connect.garmin.com:80/activity/embed/55397210

Šiandien vakaras kaip reta tokiam metų laikui. Kitaip tariant, malonus, lauke +8°C bei šioks toks minkštas vėjelis. Todėl neiškenčiau ir sėdau ant dviračio. Tiesiog šiaip sau, prasiblaškyti be jokio tikslo, pasišlaistyti Nemenčinės gatvelėmis.

Iš tikro, nei velnio nebūčiau rašęs apie šį naktinį pasivažinėjimą (manau taip galima būtų išsireikšti, nes temsta gan anksti), jei ne vienas momentas…

O reikalas štai koks. Nuo tos dienos, kai atsirado Trek’ai su Sigma Karma šviesomis ant vairo, man vis knietėjo pabandyti, o gi kaip važiuojasi tamsiame miške. Žinau, kad minant tamsiu plentu, neapšviestose gatvelėse, temstant miško keliukais jokių problemų kaip ir nekyla. O kaip yra, kai visiškai tamsu, dangus apsiniaukęs, o miestelio šviesos dingsta kažkur toli už medžių?

Tai va, neiškenčiau ir pabandžiau. Todėl iš karto pasukau link Nemenčinės Gedimino gimnazijos, pro kurią paprastai važiuoju mišku link Gėlos ežero. Norint patekti į link ežero vedantį miško keliuką, reikia apvažiuoti mokyklos pastatą aplink einančiu miško takeliu ir kirsti Pabradės plentą. Aišku, iki ežero važiuoti tikrai nesiruošiau, bet nors pabandyti tamsiu takeliu pasiekti plentą man tikrai knietėjo. O rezultatas labai gerai matosi žemėlapyje. Kol dar važiavai netoli apšviestos mokyklos teritorijos, jokių problemų nekilo. Tačiau kai atsidūriau visiškoje tamsoje, nežiūrint to, kad šviesos visiškai užteko, kad sėkmingai apvažiuoti visas pasitaikančias kliūtis, netrukus pajaučiau, kad važiuoju ne takeliu, o minkštomis samanomis. Taigi, nors tą takelį gerai žinau, bet kai vairas su šviesa apvažinėjant kliūtis sukinėjasi į visas puses, prarasti orientaciją tėra laiko klausimas. Todėl prie plento atsidūriau visai ne toje vietoje kur planavau. Gerai, kad tai tik gan trumpa miško atkarpa tarp mokyklos ir plento, todėl pasiklysti kaip ir nėra kur. O jei kur giliau miške? Kai apie ai pagalvoju, kažkaip darosi visai nejauku.  Iš tikrųjų tas nejaukumo jausmas mane apėmė, kai kitapus plento vietoj pažįstamo ir gražaus miško keliuko pamačiau tamsią skylę. Todėl mintys pratęsti pasivažinėjimą iki ežero man greitai išgaravo. Gal būt, jei važiuočiau ne vienas, gal ir pasirašyčiau tokiai avantiūrai.

O kaip gi Sigma Karma šviesa? Ar ji prastai šviečia? Ne, šviečia ji tikrai gerai. Jos tikrai pakaktų važiuojant miško keliuku, bet ne takeliu laviruojant tarp šaknų, kelmelių ir medžių. Atvirai pasakius, trūksta platesnio apšvietimo kampo. Problemą, ko gero išspręstų antra tokia lempa ant vairo (viena lempa vienoje vairo pusėje, kita – kitoje) ir dar tikrai nepamaišytų koks prožektorius ant šalmo, kas kompensuotų vairo makalavimąsi į visas puses manevruojant. Šiaip yra minčių pabandyti pavažiuoti pasiskolinus tokią pat lempą nuo žmonos dviračio (vis tiek ji ant tokių avantiūrų nepasirašo). Tik reikia įsigyti ‘Y” formos papildoma laidą, kurio pagalba abi lempos prijungiamos prie vieno akumuliatoriaus.

Galima sakyti, kad pirmas blynas truputį prisvilo, bet smalsumas taip ir liko iki galo nepatenkintas. Tad bandymų tikrai dar bus. Viskas priklausys nuo oro ir kaip greitai pavyks gauti tą laidą.