Cognitive walkway of Dūkštos oak-wood

http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find hiking trails in California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=883923

Pirmas rimtas sustojimas, jei neskaičiuosime stabtelėjimo prie rūpintojėlio, toje sekmadienio išvykoje buvo Dūkštos ąžuolyno pažintinis takas, kuris yra Neries regioniniame parke.

Ši vieta man sukelia šiokius tokius sentimentus, nes būtent trumpučiu įrašu apie šį taką prasidėjo mano kaip blogerio ir fotografo – mėgėjo, jei taip galima sakyti,  karjera. Be to, būtent čia mes pagavome “kablį” visokiems pažintiniams takams bei savaitgalinėms išvykoms po Lietuvą. Todėl tikrai nenuostabu, kad retkarčiais mes čia apsilankome. Taigi,  ieškoti čia paslėpto “lobiuko” – dvigubas malonumas.

Su paieška didelių keblumų nebuvo, nes iš aprašymo bei jau radusiųjų įrašų ir taip buvo aišku, kurioje tako vietoje yra slėptuvė. Nors koordinatės tikriausiai rodė senąją vietą, iš kurios, nuėmus dalį lentų tako, teliko plika žemė, atrasti naująją vietelę nebuvo sunku. Vienintelė problema – lankytojai, kurie vis pasirodydavo ne laiku. Teko, pridengus atrastąjį lobį, apsimesti, kad su dideliu susidomėjimu ”studijuoju” vieną iš informacinių stendų. Pažvelgus į konteinerio vidų, pradėjome kikenti, nes dabar aišku, kur dingo didžioji paliktų monetų dalis nuo aukuro akmens. Beliko papildyti “taupyklę” ir gražinti konteinerį į slėptuvę.

Susitvarkę su pirmuoju “lobiuku”, patraukėme taku, kad ištaisyti istorinę neteisybę, t.y. įrašyti GPS maršrutą. Kadangi jau vis gi vėlyvas ruduo ir spalvotasis periodas kaip ir pasibaigęs, nebuvau labai nusiteikęs fotografuoti, bet tačiau nesusilaikiau:

Kai vaikštai tokiais takais, kur tiesiog neįmanoma nukrypti nuo maršruto, galima visiškai atsipalaiduoti, mėgautis gamta ir duoti valią fantazijai. Kai taip nutinka, man toks lentų takas kartais asocijuojasi su pasaka apie geltonų plytų kelią. Tai ir šiam kadrui pavadinimas “Dorothy” manau visai tinka:

O jei jau nukrypome link pasakų, tai pamatęs iš už medžių kyšančią “Slibino” galvą, gali pasijusti patekęs į tikrą pasakų mišką:

O takas, braudamasis pro eglių tankmę, veda kažkur tolyn:

Pasivaikščioję šiuo taku, mes visada jaučiamės atsigavę. Todėl kartais atsiranda didelė pagunda pasiimti ką nors atminimui. Kad ir šios pušelės šakelę:

Bet mes laikomės vienos taisyklės: iš gamtos parsinešam tik gerą nuotaiką ir “suvenyrus” nuotraukų pavidalu. O ir gamtos rezervate kitaip elgtis yra neleistina:

Na o tęsinio teks dar truputį palaukti…