Šį garsaus filmo pavadinimą prisiminiau tada, kai ėjau ieškoti antrojo sekmadienio išvykos “lobiuko”, nes tikrai pasijaučiau kaip koks šnipas, einantis į ryšio vietą, kurioje paliktas pranešimas.

Ir nieko tame nėra nuostabaus. Reikalas tame, kad šį kartą man reikėjo surasti mikro konteinerį, paslėptą kažkur tarp tilto per Nerį konstrukcijų:

Alfą saugumo sumetimais teko palikti kiek toliau nuo tilto, šalutiniame keliuke. Todėl gavau prasivaikščioti tiltu pirmyn ir atgal per Neries upę. O prasivaikščioti tikrai būtina, nes vaizdai nuo abiejų tilto pusių tikrai to yra verti. Vieną jau matėte pirmoje nuotraukoje, o štai ir kitas:

Nežiūrint to, kad tai man pirmas ieškomas mikro “lobis”, vadovaujantis nuoroda bei GPS koordinatėmis jį radau nesunkiai.

Sekantis “lobis” buvo paslėptas kažkur prie Panerių miško regyklos bokšto, kuris yra vienas iš lankytinų kairiojo Neries kranto maršruto punktų. Kadaise mes ta trasa keliavome ant dviračių, bet į kopti kalną, ant kurio tas bokštas yra,  mums didelio noro jau kaip ir nebuvo. Kadangi šį kartą atvykome automobiliu, tai tebuvo smagus kelių šimtų metrų prasivaikščiojimas aukštyn, o po to žemyn. Taigi, tik kiek lengvai sušilę mes pasiekėme regyklos bokštą:

Nors ieškomo objekto koordinatės rodė kažkur į pievas, o tiksliau į mišką, nuoroda ir nuojauta padėjo be vargo perkrimsti ir šį riešutėlį. Beliko tik užlipti į patį bokštą bei pasižiūrėti, kas gi iš ten matosi:

Kaip ten bebūtų, vis tiek mūsų pasivažinėjimų ant dviračių planuose kairiojo Neries kranto trasa lieka ne vien tik dėl gražių vaizdų, bet ir dėl noro turėti savo kolekcijoje įrašytą GPS maršrutą.