Saidės upelis.
Kadangi oras ir toliau lepino, tai mes nutarėme pratęsti Neries regioninio parko temą. Šiandien susipažinome su Saidės pažintiniu taku. Takas visai ne ilgas, viso 750 m., t.y keli šimtai metrų palei vieną Saidės upelio krantą ir tiek pat kitu krantu atgal. Atrodytų viskas paprasta ir aišku bei lengva. Bet gavosi šiek tiek kitaip. Na, bet apie viską iš pradžių.
Pats šeštadienis nežadėjo nieko įdomaus, nes reikėjo nuvairuoti uošvio mašinuką į techninę apžiūrą. Tačiau ten užtrukome ganėtinai trumpai, tad iškilo klausimas ką veikti, kai lauke toks nuostabus oras? Kadangi diena jau įpusėjus, ir tolimas šūvis jau neišeis, buvo nuspręsta labai proziškai, t.y pavažiuoti į Trakus. Tad persėdome į savo Alfą ir pirmyn.
Šiandien norėjau toliau padalyvauti diskusijoje apie privatumą Internetas_lt bloge, arba parašyti apie tai, kokie niekšai yra britų vyriausybė, leidę JAV spec. tarnyboms tiesiogiai jungtis prie savo eismo stebėjimo kamerų. Bet kažkaip pagalvojau, na ir velniop tą privatumą, lyg man vienam jo reikia. Velniop tą politiką, saugumą, technologija ir žmones, kuriems visa tai tinka. Visa tai yra tik smulkmena, palyginus su vakarykščiu saulėtu vakaru praleistu gamtoje…
…ar tyliai šešėlyje bundančiais krūmais.
MariukasM.LT 