Jei mes patys garsiai nepasakysime ko norim, tada kiti už mus nuspręs. 

NELIKITE NUOŠALYJE IR NETYLĖKITE ! 

Link to IŠSAKYKITE SAVO PILIETINĘ POZICIJĄ

„Mūsų valstybėje turbūt įtaką daro dalis žmonių, kurie turi įtaką iš Rytų, dalis žmonių-ufonautų, kurie turi įtaką iš kosmoso ir mažėjanti dalis žmonių, kurie racionaliai suvokia šiuo metu vykstančius procesus."

Auksiniai žodžiai! Tokios mintys man dažnai kyla beklausant įvairių politikų sapalionių, kurių vienintelis tikslas – sukelti kuo daugiau sumaišties ir tokiu būdu tapti reikšmingesniems ir pastebimiems. Dar puse velnio būtų, jei taip darytų kažkokių nereikšmingų partijėlių atstovai, bet kai tai daro parlamentinių – tai jau, ponai, atleiskite, užknisote.

Link to A.Januška: įtaka valstybei – ir iš Rytų, ir iš ufonautų / lrytas.lt / Lietuvos diena

Besivilkdamas kamštyje pamačiau mažutį BMW, mirksinti posūkio lempele ir bandantį persirikuoti. Jo daili variuotoja su viltimi žiūrėjo į veidrodėlius, kraipė galvutę ir tikėjosi, kad kas nors įleis. Ant BMW galo puikavosi užrašėlis: "Jei negalima, bet labai nori – tai galima". Visas šis vaizdelis man pasirodė pakankamai linksmas, net nuotaika pagerėjo. Stabtelėjau, pamirksėjau šviesomis: atseit prašom, panele. Panelė persirikiavo, pamirksėjo avarinėmis dėkodama ir , pravėrusi langą, išmetė lauk nuoruką. Po to man visai nebepatiko nei mašinukas, nei jo savininkė. Nuotaika grįžo į savo, tokiu metu įprastą, būsena – irzliai agresyvią. Vat kaip būna…

 Perskaičius šį straipsnelį, galima tik padėkoti N.Vasiliauskaitei už sveiką ironiją ir drąsiai pareikštas mintis. Šiaip, tikriausiai, galėčiau pasirašyti po kiekvienu jos teiginiu. Atvirai kalbant, užkniso visas tas proginis masiškumas, kai besąlygiškas, aklas tradicijų (nesvarbu ar tiki tu į ka nors, ar ne) laikymasis tampa privaloma "gero" elgesio norma. Netvirtinu, kad nereikia prisiminti savo išėjusių artimųjų, bet tai galima padaryti ramiai, be masinės isterijos, tyliai ir savaip.

Apie vyraujančias madas kapinėse išvis nesinori kalbėti. Kartais atrodo, kad kapų priežiūros mados (paminklai, darželiai ir pan.) yra skirtos ne mirusiųjų atminimui, o savo socialinio statuso parodymui ar pabrėžtinam savo "liūdesio" demonstravimui, nes taip "priimta". Gal todėl taip nemėgstu lankytis kapinėse, kaip ir nenorėčiau būti ten užkastas. Kas norės, tas prisimins mane ir be didelio, užboginto akmens. O jei ne – tai man jau kaip tai ir nerūpės.

P.S. Juokingiausia tai – kokį erzelį šis straipsnelis sukėlė miniažmogių (šį taiklų apibūdinimą radau viename bloge) tarpe. Na niekaip dar bendrapiliečiai negali toleruoti kitaip mąstančių ir to nebijančių parodyti. :)

Link to DELFI – N.Vasiliauskaitė: Vėlinės ir kiti įdomūs reiškiniai