Va, beskaitinėjant įvairias naujienas, pakliuvo man šis puslapiukas, vos ne manifestas. Jo esmė tame, kad kai kurių svetainių svininkai blokuoja vartotojų prieigą, jie šie naudoja FireFox naršyklę su iššokančiu reklamu blokavimu. Šiuo atveju visai nesvarbus klausimas kuri iš šiuo metu esančių rinkoje naršyklių yra geriausia, saugiausia ar pan. Svarbiau kas šiuo atveju labiau teisus: ar vartotojai, kurie jau persisotinę visokios reklamos ir nebenori jos matyti, ar svetainių savininkai, kurie tos reklamos pagalba išlaiko tas svetaines? Man net kyla analogija su kitomis masinio informavimo priemonėmis, tokiomis kaip TV, radijas, spauda.

Kur tas aukso viduriukas, kad abi pusės būtų patenkintos? Aš tikrai suprantu, kad negalima tikėtis nemokamo kokybiško turinio, jei į jį nėra įdėta kokios nors reklamos, nes be kažkokių pajamų nė velnio tu negausi, t.y neupirksi ir neparodysi per nemokamą TV kanalą geresnio filmo ar nesukonstruosi įdomesnės laidos. Kažkiek tai tinka ir WEB’ui, nes svetainės taip pat turi būti kažkaip išlaikomos, ypač tos, kurios nedirba pagal principą "įdėjos ir turinys jūsų, o pinigai mūsų" (pvz, YouTube). Iš kitos pusės, ką daryti tiems, kurie jau nebegali apsikęsti per visus galus brukamos reklamos? Tada vartotojai griebiasi visokiausių gudrybių: naudoja reklamos blokuotojus, skaito info per RSS, įrašinėją laidas ir filmus su įranga, kuri leidžia tas reklamas eliminuoti lauk arba "balsuoja kojomis", t.y daugiau nebesilanko tose svetainėse arba nebežiūri to kanalo ir t.t

Ir gaunasi, kad savotiškai kiekviena pusė teisi, nors man dažnai kyla įtarimas, kad transliuotojų apetitas pelnui dažnai peržengia bet kokias padorumo ribas ir pavirsta tiesioginiu tyčiojimusi iš savo skaitytojų, žiūrovų ar klausytojų. Užtat tie keršydami ir griebiasi tokių atsakomųjų veiksmų. Aš, pavyzdžiui, jau senai vengiu mūsų komercinių televizijų arba kartais net nustoju pirkti tų gamintojų prekes, kurių reklama būna durniausia ar labiausiai užknisanti. Ir, spėju, kad šita priešprieša artimiausiu laiku tikrai nesibaigs, o tik stiprės.

Why FireFox is Blocked

Kartą jau rašiau apie duomenų privatumo problemą naudojantis įvairiomis online tarnybomis. Tad šis nežinau.lt straipsniukas irgi iš tos pačios serijos bei tuo pažiu patvirtinantis taisyklę, kad svarbių duomenų negalima patikėti jokioms online tarnyboms. Dėl elektroninio pašto ir kitų duomenų privatumo naudojantis savo darbovietės resursais tai pat nereikia būti naiviems, nes bent jau paštas daugumoje rimtų kompanijų taip pat yra pastoviai sekamas įvairiais būdais ir tokios aprašytos priemonės tikrai nepadės, nes paštas peržiūrimas dar prieš patenkant į gavėjo dėžutę. O pats fakto konstatavimas, kad kažkas jau priėjo prie jūsų duomenų, jau maža paguoda, nes žala jau padaryta. Tad visada reikia prisiminti keletą taisyklių:

• nešifruotas ar neapsaugotas slaptažodžiu elektroninis laiškas yra tas pats kas paprastas atvirlaiškis, kurį gali perskaityti kas tik nori;
• online tarnybų resursų savininkas bet kada gali prieiti prie jūsų ten patalpintų duomenų;
• svarbius duomenis, laikomus tokiose tarnybose paviešinti galite ir pats, neteisingai nustatę prieigos teisę.
• dauguma rimtai į savo informacijos saugą žiūrinčių kompanijų taip pat seka, kas ką vekia su jų resursais.

Sekite savo pašto dėžutę : nežinau.lt

Kaip sako IT saugumo specai, saugumas yra ne baigtinis rezultatas, o nesibaigiantis procesas. Todėl laikas nuo laiko prisiminti senas saugumo tiesas bei dazniausiai daromas klaidas pravartu visiems, tiek profesionalams, tiek ir vartotojams.

Canadian IT Professionals : [Guest Blogger] Top 10 Security Mistakes

Sąrašas dvylikos internetinių tarnybų (manau toli gražu jis nėra išsamus, bet geriau jau toks, nei jokio), kurios jus seka, ką veikiate internete arba domisi ką turite savo kompiuteryje, kokia progamine įranga naudojatės. Nezinau.lt žodį "Voluntarily" išvertė kaip "savanoriškai", t.y  jūs patys su tuo sutinkate, bet aš, šiuo atveju, linkęs taikyti kitą šio termino reikšmę – "tyčia".

Kita vertus, manau, kad šiaip jau pačių vartotojų rūpestis yra pasirūpinti savo privatumu, iš kitos pusės – žinojimas apie tokią riziką leidžia apsispręsti dėl naudojimosi tokiomis tarnybomis.

Stalking 2.0: The Websites that Track Your Every Move (Voluntarily!)

Pradinis šaltinis: nezinau.lt – Perliukai #273

Portaluose pasirodžius siūlymui pasitikrinti ar kompiuteris nėra pakliuvęs į Botnet tinklus, pabandžiau ir aš. Ir ką gi ten aptikau? Paprasčiausiai tikrinamas mano kompiuterio išorinis IP adresas imant 15 dienų laikotarpį . Bet gi tai absurdas! Kodėl? O todėl, kad didžioji dauguma namų vartotojų kompiuterių prie interneto jungiasi naudodami dinaminius ip adresus, ir tikimybė, kad gaus tą patį – labai maža. Be to, jei stovi maršrutizatorius su NAT (Network Address Translation) ir proxy palaikymu ar kažkas panašaus, tai tokio tinklo kompiuteriai keliauja per tą patį adresą. Tada atspėk kuris kompiuteris nukentėjo. Kad būtų dar įdomiau, nepamirškime modilių vartotojų. Pavyzdžiui vakar mano nešiojamas kompiuteris, man bekeliaujant su reikalais, jungėsi prie interneto bent per keturis skirtingus paslaugų teikėjus, kas sąlygojo skirtingus ip adresus iš skirtingų potinklių. Tad ir į pateiktą statistiką reiktų žiūrėti skeptiškai.

Tad išvada tokia: nustokite švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus niekams ir užsiimkite kuom nors naudingesniu.

Esaugumas – Botnet tinkluose aptiktų kompiuterių skaičius ir pasiskirstymas Lietuvoje

Paskelbta pagrindinių paslaugas internete teikiančių kompanijų veiklos tyrimo atatskaita, į kurią atkreipiau savo dėmesį vakarykščiame blogo įraše, paskatino dar kartą grįžti prie duomenų, patalpintų visokiose online tarnybose, saugumo ir privatumo temos, nors apie vieną variantą esu jau rašęs.

Dabar į šią problemą siūlau pasižiūrėti ir iš kito taško. Todėl, pasikapstęs savo nuorodų archyvuose, pateikiu tokį mano rastą strapsnelį, kuris man pasirodė pakankamai aktualus. Aišku, kad mes kol kas dar savo, vietinėje, erdvėje nesame susidūrę su tokio pobūdžio turinio cenzūra, bet ką gali žinoti…

Joining Dots – Who controls your data

Patys nuoširdžiausi sveikinimai visai jų linksmai kompanijai. Kiek teko su jais dirbti, prisiminimai patys geriausi.

Š A U N U O L I A I   !

Elektronika.lt – Pirmasis informacijos saugumo valdymo sistemos standarto ISO 27001 sertifikatas Baltijos šalyse – Lietuvos bendrovei

Man niekada nepatiko jų strateginis tikslas sutempti pas save vartotojų duomenis. Taip pat nerimą kelia atsainus pačių vartotojų požiūris į savo privatumą arba to atsisakymas vardan patogumo.. 

Elektronika.lt – „Google“ – labiausiai vartotojų privatumą pažeidžianti interneto paslaugų bendrovė

Visa tyrimo ataskaita anglų kalba

"Privatumas – tai ne tik duomenų apsaugojimas kai jie jau turimi; tai taip pat ir duomenų rinkimo minimizavimas, įsitikinimas, kad jūs žinote kaip tie duomenys bus naudojami ir sutikimas naudoti jūsų duomenis dar prieš juos paimant."

Link to The Security Development Lifecycle : Privacy is not just about data security

Security Monkey bloge išvardintos 12 priežasčių, kodėl IT saugumo profesionalai pasirenka OS X, o ne kitą populiarią opercinę sistemą. Pasirinkimas tikrai nenulemtas religiniu įsitikinimu "jei nenori turėti problemų su saugumo – venk Microsoft produktų". "Security professionals need not hide behind the argument that avoiding Microsoft Products is the end-all solution to a secure computing environment."

Mano manymu, pasirinkimą dažnai nulemia tiek atliekamų užduočių spektras, tiek ir pasirinkimo galimybės, t.y kompanijos politika, finansai (įskaitant ir licenzijas), o kartais ir "religiniai" įsitikinimai (  ).

Mano pagrindiniame darbo įrankyje sukasi MS Vista Business Edition. Nors kai reikia, su Virtual PC pasikeliu ir kitas man reikalingas sistemas. Be to, pagrindinėje darbo vietoje turiu pakankamai įrangos pratestuoti praktiškai bet kam. Bet kokiu atveju virtualizacija suteikia tikrai nemažai galimybių.

O su kuo dirbate jūs arba kas lėmė jūsų pasirinkimą?

Link to Why Security Pros Use Macs