Alfa Romeo – 100 metų

Šiemet Alfa Romeo švenčia savo 100 metų jubiliejų. Truputis video apie šio nuostabių automobilių gamintojo istoriją.

Apie Spider:

Iš tikro šio automobilio gamintojo istorija turtinga, nuostabi, nors ir vingiuota. Tačiau smagu, kad Alfa Romeo automobiliai neliko kažkur istorijoje tik kaip prisiminimai, bet ir šiandien džiugina akį savo išvaizda ir maloniai stebina savo savybėmis. Štai kodėl ir aš su malonumu vairuoju vieną iš tų nuostabių gražuolių – Alfa Romeo 156 V6.

P.S. Šią medžiagą paruošė Alfisti.com kartu su Museo Storico.

Antarctic Fox – Kelionė į Antarktiką

© Rachel Lea Fox

Keliolikos dienų kelionės į Antarktiką įspūdžiai su daugybe nuotraukų. Tikrai įdomu paskaityti ir pasižiūrėti.

Antarctic Fox -The log of Rachel and Kevin Fox’s trip to the Antarctic Peninsula in the Summer of 2008-9

Imperija, kuria buvo Rusija: Prokudino – Gorskio fotografijos

 

Net nustebau visa tai aptikęs internete. Spalvotose fotografijose įamžinta Rusijos imperija, kokia jo buvo iki Pirmojo pasaulinio karo ir revoliucijos. Ir visa tai padarė Sergejus MIchailovičius Prokudinas – Gorskis – to meto Rusijos fotografas ir chemikas. Tikrai nuostabu yra tai, kad tai padaryta jo pačio sukurta technologija, kuri išliko per visas istorines negandas bei pateko į JAV kongreso biblioteką, kur buvo atkurta ir pateikta parodai. Siūlau pasižiūrėti, tikrai įdomu:

The Empire That Was Russia: The Prokudin-Gorskii Photographic Record Recreated (A Library of Congress Exhibition)

P.S. Jei kam problemos su anglų kalba, yra variantas ir rusiškai.

Transformacija – filmukas fotografuojantiems ir ne tik

Pas visus gyvenime būna tam tikrų pilkų momentų, tik vieni moka su tuo susitvarkyti, kiti – ne.

Jei jums negaila kokių 10 minučių, pasižiūrėkite ir būtinai iki galo. Tikiuosi tikrai neliksite nusivylę. Man patiko.

Pilno vaizdo dydžio versija

Zack Arias – Atlanta based editorial music photographer » Transform :: A short film for ScottKelby.com

Ne viskas auksas, kas auksu žiba

Man kartais atrodo, kad paskutiniu metu jaučiamas kažkoks lengvas pamišimas dėl biometrinių duomenų panaudojimo. Biometriniai duomenys kišami į asmens dokumentus, įvairios technikos gamintojai po truputi pradeda tarpusavyje lenktyniauti kas sukurs įmantresnę autentifikacijos sistemą, kuri naudoja naudotojo biometrinius duomenis. Šiaip nieko nuostabaus, kai elektroninėje erdvėje vis labiau plinta tapatybės vagystės, kai įsilaužimo į sistemas priemones tampa vis gudresnės ir labiau prieinamos. Todėl nemažai yra manančių, kad fiziologinių duomenų panaudojimas autentifikacijos procese gali padėti išspręsti tam tikras saugumo problemas.

Tačiau biometrijos panaudojimas – tai lazda su dviem galais. Tinkamas tokių technologijų taikymas tikrai gali labai sustiprinti saugumo sistemas, o iš kitos pusės – neatsakingas taikymas paverčia jas gan lengvu grobiu. Tad straipsnis apie tai, kad Vietnamo mokslininkams pavyko nulaužti trijų nešiojamų kompiuterių gamintojų sukurtas ir įdiegtas veido atpažinimo sistemas, tikrai nėra pirma ir paskutinė kregždutė šioje padangėje.

Researchers Hack Faces In Biometric Facial Authentication Systems – DarkReading

Prisijungimo duomenų vogimas per popup langus

Tai naujas prisijungimo duomenų vagystės (tai dar vadinama phishing’o atakomis, o konkrečiu atveju – "In-session phishing") būdas, kuris išnaudoja praktiškai visose interneto naršyklėse esančius JavaScript saugumo pažeidžiamumus, kurių pagalba galima sužinoti kokios sesijos vartotojo kompiuteryje yra atidarytos, t.y kokiose svetainėse dabar yra lankomasi.  Jei nustatoma, kad dabar yra prisijungta prie elektroninės bankininkystės, tai iššoka popup langas, kuris sugeneruojamas taip, kad atrodytų kaip iš tos tos banko svetainės ir kuriame gali būti pranešimas apie pasibaigusį sesijos laiką ar dar kas nors panašaus, tačiau visada paprašoma prisijungti iš naujo, lange suvedant prisijungimo duomenis.

Šiaip tokios atakos nėra labai efektyvios, nes tam kad jos būtų sėkmingos, reikia tam tikros situacijos. Pirma, reikia, kad auka būtų prisijungusi prie kokios nors nors jau pažeistos svetainės, kuri jau turi atitinkamą kenksmingą kodą, o antra, kad tuo pat metu kitoje naršyklės kortelėje ar kitame lange būtų prisijungta prie e-bankininkystės svetainės, kurios adresas turi būti kenkėjiškos programos sąraše. Tačiau iš kitos pusės, kadangi jokia tokia programa nėra įkeliama į vartotojo kompiuterį, ją labai sunku aptikti. Dar vienas "privalumas" – nereikia laužtis į gan gerai apsaugotas bankų svetaines. Bet kokiu atveju tai rimtas papildymas tokių atakų arsenale.

Ar galima apsisaugoti nuo tokių atakų?

Galima. Tikrai nenoriu čia rašyti apie visokius naudingus įvairių naršyklių įskiepius, kurie blokuoja iššokančius langus, JavaScript kodus ir panašiai. Sutikime, kad didelei paprastų interneto naudotojų daliai tai yra iš serijos "Kažkur anapus". Tačiau noriu patarti vadovauti viena paprasta taisykle, kurios ir pats visada laikausi:

Jei dirbate su kokia nors e-parduotuve, e-banku ir panašiai, tai visi kiti langai ar kortelės su tuo metu atidarytomis svetainėmis, kurios nesusijusios su pirmosiomis, turi būti uždaryti! Kai susitvarkote visus piniginius reikalus, būtinai uždarykite visas sesijas paprasčiausiai išjungdami savo naršylės programą. Ir tik tada, vėl iš naujo paleidę naršyklę, galite toliau keliauti internete.

New Phishing Attack Targets Online Banking Sessions With Phony Popups – DarkReading

Windows 7 Beta suderinamumas

Pakankamai įdomus ir, sakyčiau, naudingas straipsnis apie naujos OS Windows 7 Beta praktiškai išbandytą suderinamumą su įvairia ir gan paplitusia aparatine ir programine įranga.

Gero skaitymo !

Paul Thurrott’s SuperSite for Windows: Windows 7 Beta Compatibility

51 objektas, kurio nepamatysite Google žemėlapiuose

Objektų sąrašas, kurie dėl įvairių priežasčių buvo pašalinti iš Google žemėlapių.

Blurred Out: 51 Things You Aren’t Allowed to See on Google Maps | Curious? Read

Ar https:// simbolizuoja saugumą?

Didėjant interneto sklaidai, elektroninė bankininkystė ar elektroninė komercija paskutiniu metu užima vis svarbesnę vietą. Daugeliui jau tapo įprasta, kad jungiantis prie tokio tipo svetainių, adresas prasideda iki skausmo pažįstamu https:// , kas simbolizuoja saugų ryšį su svetaine. Iš kitos pusės, jei dar ir internetinės naršyklės adreso laukas nusidažo žaliai (IE7) ar kitaip parodo, kad svetainės turimas sertifikatas yra galiojantis ir patikimas, mes jaučiamės pakankamai saugūs, kad patikėtumėme tokiai svetainei savo asmeninius ar prisijungimo duomenis bei atliktumėme kokias nors finansines transakcijas. Deja, nėra viskas taip gerai ir paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač jei tas sertifikatas sugeneruotas pasinaudojant MD5 santraukos algoritmu.

Reikalas tame, kad jau senai žinoma apie MD5 tam tikrus trūkumus, o tarp 2004 ir 2007 metų buvo dirbama nagrinėjant teorinių atakų galimybes prieš svetaines, turinčias tokius sertifikatus. Tačiau 2008 metų pabaigoje pavyko praktiškai pademonstruoti kaip tai veikia. Kad nekankinti jūsų techninėmis detalėmis, pabandysiu trumpai paaiškinti viso reikalo esmę.

Skaitykite toliau