Žymų Archyvai: namų tinklai

Projektas “MRH Smart home”– platforma

Paskelbta: |
1

Home Assistant

Jau tikrai iš paveikslėlio supratote, ką pasirinkau kaip pagrindinę mūsų išmanaus namo sistemą.

Home Assistant – tai atviro kodo sistema, visiškai nemokama, turi puikų tiek jos kūrėjų, tiek bendruomenės palaikymą. Joje yra +2500 įvairių integracijų su įvairių gamintojų įranga. Praktiškai visais atvejais tos integracijos dirba lokaliai ,net jai įrangos kūrėjai tai kūrė savo debesijos paslaugai.

Kitas aspektas, kuris nulėmė mano pasirinkimą – tu esi tos sistemos administratorius, valytojas, kuris gali lįsti gilyn į sistemą, modifikuoti jos konfigūraciją ne tik naudotojo sąsajos lygyje, bet ir tiesiogiai keičiant konfigūracijų failus.

Be to, sistema gali būti diegiama praktiškai ant bet kokios įrangos, kuri tenkina rekomenduojamus greitaveikos reikalavimus. Galima diegti tiesiog į pliką geležį, t.y diegiama tiesiai į HDD su nuosava OS, galima diegti kaip virtualų serverį arba kaip konteinerį. Tai tikrai didelis privalumas palyginus su tuo, kad kitos populiarios platformos kaip, pvz., Google Home, Alexa, Apple Home Kit, Samsung Smart Things, reikalauja specializuotų stotelių ar konsolių įsigijimo. Tačiau tai tėra tik galiniai platformos įrenginiai, kurie prijungia jūsų būsto išmanių įrenginių ūkį prie savo debesies, kur ir glūdi visa valdymo platforma, kuri valdo jūsų įrenginius. Jūs esate tik naudotojas, kuris dar gali sukurti tam tikrus automatizavimo scenarijus, jei tai leidžia pati platforma. Bet pati platforma jums yra juoda dėžė, kuri daro su jūsų pateikta informacija ir įrenginiais ką tik užsigeidžia jos kūrėjai ir valdytojai. Ar jūs patikėtumėte valdyti jūsų šeimos automobilį visiškai nepažįstamam vairuotojui? Integracijoms su įvairių gamintojų įrenginiais dažniausiai taip reikia tų gamintojų stotelių ir komunikacija dažnai vyksta per debesį. Praktiškai tokių ekosistemų darbas, integracijos reikalauja pastovaus interneto ryšio. Šiam dingus kai kas nustoja veikti, jei integracija nėra lokali. Be to, toks tarpininkų egzistavimas lemia signalų vėlinimą ir tai kartai matoma plika akimi, pvz., šviesos jungiklio įjungimas – išjungimas kas jau bent mane žiauriai erzina. Tad maksimaliai lokalus sistemos komunikavimas su įrenginiais, mano požiūriu, yra privalomas.

Tai nereiškia, kad cloud based sistemos yra blogos. Juos eiliniam naudotojui yra patrauklios tuo, kad turi gan lengvai perprantamas naudotojo sąsajas, paprastą palaikomų įrenginių integraciją. Tad, jei nesinori gilintis į sistemos logiką, jos veikimą, konfigūravimą, nelabai jaudina privatumo klausimai, tai irgi kelias, kuris leidžia gan greitai pasiekti tam tikrą rezultatą.

O ar tai reiškia, kad tokios sistemos praktiškai neprieinamos paprastam naudotojui, kuris yra tik kelio pradžioje? Tikrai ne. Galima įsigyti įrangą su jau įdiegta sistema, kurią tereikia pajungti į namų tinklą ir atlikti pradinius nustatymus.Tačiau tai tik mokymosi kelio pradžia, nes sistemos lankstumas reikalauja tam tikro lygio žinių ir įgūdžių. Laimei, Home Assistant, jo integracijos, priedai dažnai yra neblogai aprašyti. Be to, pilna video kaip realizuoti vieną ar kitą sprendimą. Tad tikrai net ir visiškam naujokui nereikia aklai klaidžioti tamsiame miške.

Tad tiek apie pasirinką platformą, Kitas įrašas bus įrangą, ant kurios aš paleidau sistemą bei ką aš ruošiuosi su ja daryti.

Projektas “MRH Smart home”– pradžia

Paskelbta: |
2

smart-home-1554290756ULT

Taigi, kaip atsirado pats sumanymas transformuoti mūsų paprastą namą į išmanųjį? Tai nebuvo taip, kad Mariukas pabudo vieną gražų rytą ir nusprendė iš dyko buvimo susikonstruoti sau įvairių gudrių daiktų žaidimo aikštelę. Taip, iniciatoriumi šio projekto buvau aš, bet kadangi tai imlus tiek laikui, tiek ir šeimos biudžetui dalykas, be Žmogučio pritarimo šis reikalas tikrai negalėjo startuoti.

Anksčiau į tokius dalykus aš labiau žiūrėjau kaip į “būtų gerai turėti”, bet ne kaip į būtinybę. Tačiau pernai man nutikę dalykai privertė iš naujo pavertinti tokią galimybę, nes buvo situacijų, kai būčiau išmainęs karūną, jei turėčiau, į galimybę nuotoliniu būdu išjungti šviesą ar užmesti akį telefone ar planšetėje kas vyksta su viena ar kita namų ūkio dalimi. Be to ir mūsų gyvenimo būdas, kai spontaniška vienos dienos išvyka neplanuotai virsta kelių dienų kelione, taip pat primygtinai bruka mintį, kad namo stebėjimas ir kai kurių komponentų valdymas per nuotolį yra privalomas.

Taigi, įvardijus priežastis, kodėl tai reikia padaryti, galima apibrėžti pagrindinį projekto tikslą, kuris parodytų, kaip mes suprantame kas yra išmanus namas.

Tad projekto tikslas – įdiegti namuose tiek aparatinę, tiek programinę įrangą, kuri leistų centralizuotai stebėti ir valdyti pagrindinius namų ūkio komponentus tiek lokaliai, tiek ir per nuotolį. Be to, tokia sistema turi sugebėti maksimaliai automatiškai reaguoti į įvairius įvykius be žmogaus įsikišimo, o tik jį informuojant. Tai yra programa maksimum, o dabar galima padėlioti iš ko ji susideda ir ką reikia padaryti, kad ją įgyvendinti:

Žemiau pavardinsiu kokias dalis ar sritis apima šis projektas:

  • Fizinė namo sauga – prieigos kontrolė, tiek aplinkos, tiek ir patalpų vidaus stebėjimas, judėjimo, asmenų ir automobiliu aptikimas bei informavimas..
  • Dūmų, smalkių, atviros ugnies ir vandens nuotėkio aptikimas, informavimas bei valdymas. Vargu ar bus diegiama automatinė ugnies gesinimo sistema, bet vandentiekio čiaupo užsukimas tikrai nesunkiai įgyvendinamas uždavinys.
  • Namo energetinių sąnaudų efektyvumo stebėjimas ir priemonės jo didinimui.
  • Gyvenamosios aplinkos kokybės kontrolė (temperatūra, drėgmė, kenksmingų dalelių kiekis ore ir pan.) bei priemonės tos kokybės užtikrinimui.
  • Šiaip visokie automatizuoti sprendimai, kurie paprasčiausiai didina gyvenimo komfortą ir džiaugsmą.

Paskutinis punktas yra for fun pagal fantazijas ir biudžeto galimybes, bet kiti, aukščiau išvardinti, yra privalomi.

O dabar, ką reikia padaryti, kad tas sritis paversti realybe:

  1. Pasirinkti platformą, kuri bus namo “smegenų centru”, t.y suformuluoti reikalavimus ir pasirinkti atitinkamą sprendimą, skirtą tokiems uždaviniams.
  2. Parinkti kompiuterinę įrangą, ant kurios ta platforma suksis.
  3. Pertvarkyti namų duomenų perdavimo tinklą pagal gerąsias saugumo praktikas, taikomas išmanių namų tinklams (tai apima ir tinklo įrangos parinkimą)
  4. Nustatyti standartus išmanių įrenginių komunikacijai, t.y kokiais atvejais koks protokolas(LAN, Wi-Fi, Zigbee, MQTT ir pan.) bus naudojamas. Pagal tai išsirinkti įrenginius ir jų programinę įranga, kuri maksimaliai integruotųsi su parinkta platforma.
  5. Nustatyti, kas bus tik kontroliuojama ir matuojama, o kas bus dar ir valdoma bei kaip valdoma (automatizacijos scenarijai pagal projekto sritis).
  6. Atrinkti ir ištestuoti įvairių grupių ir tipų įrenginius, vertinant jų funkcionalumą (įskaitant ir kai nedirba centrinė valdymo sistema), kokybę ir naudojimo patogumą ir priimtinumą.
  7. Pertvarkyti/atnaujinti langų, durų, dūmų ir kitus sensorius pagal 4 punkto standartus.
  8. Atnaujinti stebėjimo kamerų ūkį.
  9. Įdiegti valdymą balsu.

Gal čia ne vis darbai. Tai tikriausiai paaiškės projekto eigoje. I tikrai tai bus, nes tai mano pirmas tokio pobūdžio projektas. Kai kurie punktai bus įgyvendinami atskirai, o kai kurie kompleksiškai su kitais. Bet kokiu atveju, jei turite įžvalgų ar pasiūlymų, galite drąsiai rašyti komentaruose.

Be to, kai kurie sprendimai jau padaryti ir įgyvendinti. Vieni jau galutinėje PROD stadijoje, kiti jau, galima sakyti Pre-PROD, kiti dar tik testuojami. Bet tikrai apie visus juos papasakosiu.

Tai tiek šiam kartui. Kitame įraše bus apie reikalavimus platformai ir ką aš išsirinkau bei įdiegiau.