Bevaikštinėdamas po namo kiemą, staiga išgirdau labai girdėtą, specifinį garsą. Iš karto supratau, kad tai oro baliono degiklio skleidžiamas garsas. Nuojauta manęs neapgavo, nes netrukus iš už netoliese esančio namo pasirodė žemai skrendantis oro balionas.
Taip jau gavosi, kad šis savaitgalis buvo skirtas artimųjų kapų lankymui, o dar ir laidotuvėse teko sudalyvauti.
Taigi, nori ar nenori, bet pats gyvenimas primena:
Memento mori…
Taigi, pagaliau prisiruošiau papasakoti detaliau apie sekmadienio kelionę ant dviračių, kai aplankėme du Europos centrus.
Kadangi šiandien gavosi savotiška tinginio diena, tai pagalvojau, kad tai visai tinkama proga pabaigti paskutinių išvykų į Kulionis istoriją.
Taigi, tą vakarą, kai sugalvojome pažiūrėti kaip atrodo Etnokosmologijos muziejaus pastatas jau sutemus, mes tuo pačiu užsukome ir į netoliese esančią etnografinę sodybą, iš kur ir buvo nufotografuoti jūsų jau matyti saulėlydžio kadrai.
Dėl praktiškai tropinio klimato (vasariška šiluma plius lietus) mūsų sodas prie namo pradėjo panašėti į džiungles. Todėl teko atidėti į šalį visokius savaitgalinių išvykų sumanymus, traukti sodo techniką laukan ir imtis darbo. Tik jaučiu, kad jei ir toliau taip tęsis, tai kito savaitgalio programa gali būti labai panaši į šio :) .
Vakarykštė išvyka gavosi kiek kitokia, nei buvo planuota, nes prie mūsų prisijungė mano senas draugas su šeimyna, kurioje jauniausiajai tik pusmetis. Todėl nebuvo apeita tai, kas planuota, o ir lobių paieškas atidėjome kitam kartui.
Truputi atsigriebiau už tai, kad patingėjau pavažiuoti iki Burbiškių dvaro. O ką veikiau Kulionyse, papasakosiu kiek vėliau.
Veriškės, tiek ir ten esantis dvaras, net ir po to, kai ten apsilankėme šeštadienį besivažinėdami ant dviračių, taip ir liko man savotiška terra incognita. Kodėl? Paprastai, kai nusprendžiame aplankyti kokią vietovę, aš pasistengiu bent jau internete paieškoti kokios nors informacijos apie mane dominančius objektus. Šiuo atveju tokios paieškos rezultatas praktiškai gavosi nulinis. Neradau jokios informacijos nei apie pačias Veriškes, nei apie patį dvarą. Vien tik užuominos. Iš rastų informacijos trupinių apie kaimą aišku tik tiek, kad Veriškėse būta dvaro, ir kad jis galbūt priklausė Tiškevičiams, o dabar jame yra įsikūrusi Veriškių pradinė mokykla. Kaip ten bebūtų, tai tik dar labiau pakurstė mano norą ten apsilankyti, o tuo labiau, kad visa tai netoli mūsų gyvenamos vietos. Kaip mums sekėsi keliauti jūs tikriausiai jau skaitėte, o dabar apie tai, ką aptikome Veriškėse.
MariukasM.LT 