Bevartant šio tinklaraščio senus įrašus (jap, kartais taip darau), akys užkliuvo už kadaise pravažiuoto Penkių ežerų maršruto. Bežiūrėdamas į tos trasos žemėlapį, prisiminiau visus tada labai nepatikusius dalykus, tad nusprendžiau vėl pravažiuoti dviračiu pro penkis ežerus, tik šį kartą kitaip.
Šį savaitgalį pratinginiavom namie, tačiau abi dienas skaniai smaguriavome. Lauras – vienas iš nepamainomų prieskonių, o būtent kilnusis lauras buvo naudojamas laurų vainikų pynimui.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find hiking trails in California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=1137188
Kaip jau tikriausiai supratote iš pavadinimo, veiksmas vyko Aukštaitijos nacionaliniame parke ir tai buvo vakar, t.y šeštadienį.
Šiandien atsisveikinau su savo daugiamečiu dviratinių išvykų partneriu “Peugeot Absolute”. Dabar jis turi naują šeimininką. Tikiuosi, kad jiems seksis gerai.
Vakar neapsiribojome tik Sužionių piliakalnio bei ten esančio “lobiuko” aplankymu. Buvo aplankytas ir VU botanikos sodas Kairėnuose bei ten vykstanti mugė.
Vakar nusprendėme leisti dviračiams atsipūsti, nes oras dienos pradžioje buvo visai ne koks, o ir tolesnė jo kaitos eiga taip pat sunkiai prognozuojama. Tačiau namie neišsėdėjome, o su automobiliu aplankėme Sužionių piliakalnį.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find hiking trails in California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=1102518
Po pasivažinėjimo Aukštagirės trasa noras sėsti ant dviračio tiek man, tiek ir žmogučiui buvo išgaravęs praktiškai dviem savaitėms. Gal tai lėmė ne tik tas pasivažinėjimas, nes tada viskas vyko kažkaip sunkiai, bet ir tai, kad namuose pradėjome remontus, o tai irgi labai savotiškas procesas su savo įvairiais niuansais. Tačiau kaip ten bebūtų, šiandien tapo aišku, kad mintis vėl paminti pedalus miško keliukais skamba visai patraukliai. Beliko sugalvoti kur link nukreipti ienas.
Galvojau, kad šiemet nefotografuosiu žydinčių medžių. Tačiau, kai pro langą žiūrėjau į tiesiog sprogstančią baltais žiedais obelį, kuri nerealiai kontrastavo su apniūkusia ir šlapia aplinka, nesusilaikiau …
Geriausia iš to, ką šiandien radau tarp savo skaitomų tinklaraščių. Todėl dedu nuorodą į ten, kad ir tie, kas didžiąją savo gyvenimo internete dalį praleidžia didžiuosiuose portaluose., o čia teužsuka pasižiūrėti nuotraukų ar pasisemti idėjų savaitgalio išvykoms, paskaitytų ir pagalvotų apie tai, kas kišame į jų smegenis. Gal būt kai kam nepatiks autoriaus leksika, bet toks gyvenimas, t.y ne viskas turi būti gražu, saldu ir dailiai įpakuota. O šiaip visgi liūdna, kad tradicinė žiniasklaida, dėl per didelio noro daug ir greitai uždirbti, pataikaudama masei, tuos, kas dar naudojasi savo smegenine stumia į tuos laikus, kai naudingą, įdomią informaciją turi susirinkti po kruopelytę iš įvairių šaltinių. Bet gal visas gėris ir yra tame, nes beieškodamas išmoksti analizuoti ir atskirti grūdus nuo pelų.
P.S. Beje, tuos, ką Rokiškis vadina broileriais, aš vadinu priebliūdžiais. Tik tiek.
MariukasM.LT 