Žymų Archyvai: blogeriai

Aš–legenda

Paskelbta: |

Man visada buvo įdomu, kaip gimsta legendos. Bet štai, visai netikėtai, pats tapau interneto folkloro, kurį fiksuoja nemarioji, “visų kliedesių beigi folkloro” ir šiaip visų enciklopedijų motina, garsioji ir nepakartojama laisvoji enciklopedija Pipedija:

“MariukasM – toksai barzdotas dėdė iš barzdylų grupuotės, katram visiškai matyt netinka vaikiškumo įspūdį sukuriantis vaikiškai skambantis slapyvardis.

Vienok dėdulė nejaunas, barzda iki krūtinės, veidrodinis fotoaparatas kainuoja daugiau, nei kainuoja vidutinė mašina, važinėjanti Lietuvos gatvėmis, o dviratis – iš kažkokio titano ar tai panašių medžiagų, nes mėgsta pravažiuoti savaitgaliais tokius atstumus, kad paskaičiavus kilometrus, kyla klausimas, ar tąjam Mariukui visi namie. Nes normalus žmogus negali taip daryt, kad per dieną kelis šimtus kilometrų važinėtų, kaip nenormalus, su išsprogusiomis akimis, kaip pamišėlis lėkdamas šunkeliais greičiau, nei koks pasiutęs bebras, išvystantis 100 km/h greitį. “

Ir plevėsuojanti barzda iki krūtinės, ir nežmoniškai brangus fotoaparatas, ir išsprogusios baisios akys ir netgi stebuklingas, titanu žvilgantis dviratis, lekiantis jokiam mirtingajam nepasiekiamu greičiu – viskas ko reikia, kad taptum legenda, kokios yra kuriamos apie žinomus blogerius ir kuri bus perduodama iš lupų į lupas sekančioms internautų kartoms Plati šypsena.

MariukasM – Straipsnis iš Pipedijos, laisvosios durnysčių enciklopedijos

Tinklaraščių tarpusavio reklamos savaitė

Paskelbta: |

Ką gi, prisijungsiu ir aš prie Rokiškio sugalvotos Tinklaraščių tarpusavio reklamos savaitės. Šiaip toks dalykas MariukasM.LT tinklaraštyje sukasi pastoviai ir tai galima pamatyti vienoje iš šoninių skilčių, kur yra talpinami labiausiai komentuojančių ir mano skaitomų tinklaraščių sarašai. Pastarasis ypatingas tuo, kad tai yra savotiškas TOP rinkinys, kuris yra sudarytas iš visų mano RSS skaityklėje prenumeruojamų, bet man įdomiausių lietuviškų tinklaraščių. Šį sąrašą laikas nuo laiko aš atnaujinu priklausomai nuo to, ar atrandu ką nors naujo įdomaus ir verto pasidalinti su kitais, ar priešingai – tinklaraštis pasidaro nebe toks įdomus man, todėl yra perkraustomas į kitą RSS skaityklės sąrašą, kuris nėra rodomas viešai.

Tačiau bet kokiu atveju tokios akcijos man patinka, nes nežiūrint to, kad egzistuoja tinklaraščių turinio agregatoriai, jų metų vis vien galima atrasti ką nors naujo ir įdomaus. Tad tikrai verta laikas nuo laiko keistis tokiais sąrašais !

Blogerio deklaracija

Paskelbta: |

Prisijungiu ir aš, o tekstą surašė Rokiškis

Blogerio deklaracija

Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau vis vien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.

Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.

Man svarbios atgalinės nuorodos

Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?

Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis

Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.

Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas

Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.

Elementarios etikos normos

Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.

Deklaracijos reziumė

Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.