Mėgstu, ištaikęs laiko, nors ir trumpai pasivaikščioti po miestą, o ypač po Vilniaus senamiestį. Tai, galima sakyti, vienintelis privalumas, kai ofisas yra centre. Ne išimtis ir ši diena. Papietavęs, paslampinėjau aplink katedrą. Ir kaip tik tuo metu suskambo varpai katedros bokšte. Sustojau, užverčiau galvą aukštyn ir klausiausi. Patinka man tas Vilniaus varpų skambėjimas. Ne taip kaip ne kur kitur.
Pasirodė kažkaip kurioziška – rezervuota svečiams, bet užtverta. Atseit nėr ko čia…
Mėgstu rudenį. Ypač kai jis saulėtas ir spalvotas. Patinka, kai jis atkeliauja į miestą ir tada galima einant šiurenti braukiant kojomis per nukritusius lapus. Bet mieste gyvena ir jo priešai, kurie pastoviai ir stropiai stengiasi tuos lapus sugrėbti ir sukrauti į maišus. O galėtų nors kuriam laikui jų neliesti.
Iš tolo pagalvojau, kad kažkoks limuzino ir greitosios hibridas. Priėjau arčiau, o gi tikriausias Flirtomobilis, tik tie pigūs plastmasiniai ratų gaubtai gadina visą reikalą. Matyt verslas eina ne kaip 
.
Tuo metu, kai kiti skuba į darbą, dusta kamščiuose, pačiam miesto centre… Tokia ramybė. Ką gi, gal dieną pradėti pradėti ir taip?
Kai reikia išvažiuoti iš aikštelės, o prie išvažiavimo pamatai tokį vaizdelį (žr. nuotrauką viršuje), kyla noras suorganizuoti tokį blic kelių debilo konkursą, ką ir darau.
Kai pilkuma užknisa…
MariukasM.LT 