Apie žuvėdrą:
Žymų Archyvai: vasara
Prasiblaškymas Kaune
Vakar kaip tik buvo ta diena, kai visa esybė šaukėsi kokio nors prasiblaškymo. Kaip visada kelionės tikslas buvo pasirinktas spontaniškai. Tad savotiškas atsitiktinumas lėmė, kad tai bus Kaunas. Nebuvo planuojama kažkokio rimtesnė ekskursija po miestą, bet buvo noras truputi kažkur pasivalkioti.
Tad, kaip visada, nuo pradžių. Parkavomės prie Kauno pilies, tada, kadangi jau buvo kaip ir pietų metas, sukirtome po kepsnį “Bernelių užeigoje”, fotiką į rankas ir pirmyn.
Pirmas objektas, už kurio užkliuvo žvilgsinis – bažnyčios bokštas (neklauskite kokios, nes, ko gero, Barselonoje ar Kopenhagoje aš orientuojuosi geriau nei Kaune :( ):
Prieblandos zonoje
Taip šį įrašą pavadinau tikrai neatsitiktinai ar norėdamas pritraukti daugiau skaitytojų. Dažniausiai taip juokais vadinu savo pasivažinėjimus po Vilniaus rajoną. Kodėl prieblandos zona? Tikriausiai kad tai suprasti, reikia pačiam pagyventi čia. Kita vertus, tikriausiai ne vienas yra pastebėjęs, kad kai iškeliauji iš Vilniaus, tai tarsi persikeli ne tik erdvėje, bet ir laike atgal, į ne tokią jau tolimą praeitį. Nežiūrint puikaus oro, žvelgiant į nuotraukas, tikriausiai suprasite, kodėl šias vietas aš taip vadinu.
Bet apie viską iš eilės. Šio pasivažinėjimo dviračiais tikslas – aplankyti Skališkių olos atodangą, kuri dar kartais vadinama verkiančia arba šventąja ola.
Julius
Paveikslėlis
Saulėlydis kelyje
Paskutinis blyksnis
Paveikslėlis
Vyšnios
Šiemet, bent jau pas mus, tikri vyšnių metai.
Jei iš pradžių pamatysime dvi vyšnias:
Vanduo ir šviesa
Atgal į Dūkštos slėnį
Kadangi iš pačio ryto buvo kažkiek apsiniaukę, tai nusprendžiau, kad visai būtų neblogai pafotografuoti tekantį vandenį. Tam, ką sugalvojau, ryški dienos šviesa nelabai tinka. O geresnio šešėlio kaip Dūkštos upės slėnyje, kuriame buvo lankytasi prieš trejus metus, tikrai nerasi. Ir štai kas gavosi:








