Sveiki sulaukę Velykų!
Su kuo ir noriu pasveikinti visus savo artimuosius, draugus ir virtualius prietelius (mikro meeto planas juk dar galioja?).
Tai pat ir jus, mieli šio tinklaraščio skaitytojai, leiskite pasveikinti su šia pavasario švente!
Visiems linkiu smagiai praleisti šias šventines dienas ir mėgautis pavasariu :) .
Paskutinėmis dienomis aš šiame tinklaraštyje džiaugiausi bei tuo pačiu stengiausi ir jus pradžiuginti bundančios gamtos vaizdais. Bet šitame krašte, kurį, dėl jame gyvenančių priebliūdžių mentaliteto, aš vadinu prieblandos zona, pavasario atėjimas kaip taisyklė pasireiškia štai tokiu vaizdu:
O taip pat netrukus pasimato ir priebliūdžių pavasarinių “darbų” rezultatai:
Saidės upelis.
Kadangi oras ir toliau lepino, tai mes nutarėme pratęsti Neries regioninio parko temą. Šiandien susipažinome su Saidės pažintiniu taku. Takas visai ne ilgas, viso 750 m., t.y keli šimtai metrų palei vieną Saidės upelio krantą ir tiek pat kitu krantu atgal. Atrodytų viskas paprasta ir aišku bei lengva. Bet gavosi šiek tiek kitaip. Na, bet apie viską iš pradžių.
Žinote, kuo mane žavi Neries regionis parkas? Pirmiausia savo nuostabia gamta. Bet dar labiau įvairiapusiško poilsio galimybėmis. Nori maloniai pasivaikščioti? Prašau – Dūkštų ažuolyno pažintinis takas, kur gali sau kaip Alisa keliauti mediniu takeliu. Lengvo ekstremumo mėgėjai taip pat ras ką veikti. Jiems, ko gero patiks, Dūkštos pažintinis takas, kur galės kabarotis aukštyn ir žemyn stačiais šlaitais, kopti į kalnus ar bandyti perbristi srauniąją Dūkštą, o kaip priedas prie viso to, juos sups praktiškai laukinis miškas su senais ąžuolais. Kas mėgsta dviračius ar paprasčiausiai nori paiškylauti ir pasigerėti nuostabiais Neries vaizdais, tikriausiai rinksis Kairiojo Neries kranto turistinę trasą. Na o šiandien mes pasirinkome Karmazinų pažintinį pėsčiųjų taką, kuris yra savotiškas paskutinių dviejų variantų mišinys. Jis lengvesnis nei pirmas, gamta irgi panaši, plius, kaip ir kranto trasoje, gražūs Neries vaizdai. Ta maršruto dalis, kuri eina palei upę, yra lygiagreti kranto trasai, tik kad kitoje Neries pusėje. Na, ir kaip visada, šiek tiek vaizdų iš ten:
Na, ar galima išsėdėti ofise, o tiksliau praleisti pietų pertrauką jau iki gyvo kaulo atsibodusioje kavinėje, kai lauke toks pavasaris? Aš tai tikrai net nesiruošiau to daryti. Pasiėmiau šio bei to su savimi ir nusprendžiau, kad užkandžiausiu kokiame parke, lauke ant suoliuko, o jei liks dar laiko, tai dar ir pasivaikščiosiu.
Bevažiuojant iš darbo mano autopilotas paėmė ir išsijungė. Tikriausiai jam pakenkė vis iš po debesų išlendanti saulė. Viso to pasekmė – nukrypau nuo kurso ir atsidūriau Valakampiuose:
Ką gi, šiandien toliau tyrinėjome tą Lietuvos dalį, kuri yra į rytus nuo Vilniaus. Juolab prieš keletą dienų žmonos pusseserė atsiuntė neblogą Lietuvos turistinių maršrutų nuorodą. Akys užkliuvo už Medininkų aukštumų žiedo, o tiksliau už Jašiūnų ir Šumsko, nes kai kuriose vietose esame pabuvoję anksčiau. Tai kuo galėjo mus sudominti du maži miesteliai? O pasirodo turi kuo. Štai čia ir prasideda dvi istorijos, gal tiksliau būtų sakyti foto istorijos, kurios yra savotiškai skirtingos.
Bevartydamas vieną savo mėgstamiausių tinklaraščių apie fotografavimą, aptikau gan įdomų straipsnelį apie tai, kuo viena populiariausių pasaulyje nuotraukų talpinimo ir dalinimosi internete tarnybų Flickr gali būti naudinga man kaip mėgstančiam fotografuoti. Iš karto noriu pasakyti, kad tai galioja praktiškai daugumai tokio pobūdžio tarnybų, bet kadangi pats savo nuotraukas saugau Flickr’e, tai ir kalba bus apie šią svetainę.
Taigi, vienas iš didžiausių Flickr privalumų ir tas, kad čia sukaupta begalės nuotraukų, sukurta gera paieškos tarnyba ir, kas taip pat svarbu, galybė fotografuojančių bendruomenių pagal pomėgius, šalis ir panašiai. Tai puiki vieta parodyti savo darbus bei pažiūrėti kaip tai daro kiti bei pasimokyti iš geriausių. Todėl čia galima pasisemti visokių įdėjų, įkvėpimo ar pasižiūrėti kaip vienas ar kitas kadras buvo padarytas, juolab nemaža dalis nuotraukų yra įkeltos su visomis savo savybėmis, kur galima pažiūrėti kokie buvo fotoaparato nustatymai ar atliktos kitos korekcijos. Gan tokia praktiška techninė nauda, kuri leidžia pagerinti savo fotografavimo įgūdžius. Iš kūrybinės pusės taip pat ne mažiau galimybių, nes čia galima palyginti savo ir kitų panašaus pobūdžio nuotraukas, įvertinant kompozicijos, apšvietimo ar kitokius kūrybinius aspektus. Jei trumpiau, tai čia tikrai gera vieta mokytis iš pavyzdžių, kuo aš tikrai naudojuosi. Labai naudinga yra patikusius fotografus susidėti į savo kontaktus ir tokiu būdu sekti jų naujausius darbus.
Vakar buvo toks savotiškas savaitgalinių išvykų į pajūrį ar šiaip kur toliau sezono atidarymas. Daug nefantazavome, o paprasčiausiai sugalvojome tradiciškai pašokti iki Palangos – pasiilgome jūros. Savotiška viso šio reikalo ironija buvo tame, kad visą kelią iki pat Klaipėdos mus lydėjo puikus oras. Kelias buvo sausas, sustojus prasivaikščioti, linksmai švietė ir maloniai šildė saulutė. Deja, prie Klaipėdos viskas pasikeitė. O atvykus į Palangą ir nulingavus prie jūros, mus pasitiko visai nepavasariškas vaizdas:
Pagalvojau, kad gal tiek jums, o ir man pačiam, jau kažkiek pabodo visokie dvarai, griuvėsiai ir žiemos vaizdai. Organizmas pradėjo reikalauti kažko kito. Tikriausiai pastebėjote, kad mano fotografijose retai kada būna žmonės. Todėl manau, kad atėjo laikas pabandyti juos pafotografuoti. Ir savaime aišku, geresnės progos kaip Kaziuko mugė tikriausiai ir nesugalvosi (jaučiu, kad kai kas pagaliau sulaukė progos ir pakritikuoti ;) ). Bet jei, kaip sakoma, bijai vilko – neik į mišką. O čia jūsų teismui mano foto įspūdžiai iš šių metų Kaziuko mugės Vilniuje:
MariukasM.LT 