Nugirstos mintys

“Pradžioje tu geri su gerbiamais žmonėmis…

Po to su nelabai gerbiamais…

Galiausiai tu geri su visai negerbiamais žmonėmis, bet tu juos gerbi vien už tai, kad jie neatiminėja iš tavęs stikliuko.”

Dugnas?

Pagalvok…

 

P.S. Šias mintis nugirdau laidoje apie Visockį. Užkabino.

Apie kainą ir kokybę arba koks tas gyvenimas Lietuvoje

Šiandien namuose subyrėjo momentinis vandens šildytuvas “LUX“ (made in Poland), kurį kažkada prieš tris, o gal ir keturis metus pirkau “Senukuose“. Per daug nesigilindamas į gedimo esmę vėl nuvažiavau į tuos pačius “Senukus“ bei nusipirkau tokį patį už 624 lt. Tai jau trečias toks “devaisas“ namuose. Kol važiavau atgal, prisimiaiu pirmąjį, tokį “Blomberg“ (lyg ir made in Germany buvo?), kurį pirkau net pats nepamenu kada, o kainavo irgi kažkur virš 600 lt. Bet skirtumas tame, kad “Blombergas“ atitarnavo beveik 12 metų. Jaučiat skirtumą? Tą antrąjį pirkau todėl, kad niekur neradau, kas man pataisytų pirmąjį, ar kur bent jau galėčiau vėl įsigyti to patis gamintojo. O sedėti be karšto vandens taip pat ilgai nesinorėjo. Dėl trečio daug nesukau galvos, nes neplanuoju juo ilgai naudotis.

Aišku, daug kas pasakys, kad lyginu du sunkiai palyginamus dalykus: made in Poland vs Made in Germany. Bet ką tada pasakyti apie skalbyklę “Snaigė-San Georgio“, kuri man sąžiningai atitarnavo 15 metų ir tekainavo 1200 lt? Ir kiek man tarnaus “Miele“ už 4500 lt?

Bet čia tik viena medalio pusė. Kitoje – pinigų vertė. Tada, kaip pirkau “Blombergą“ ir “Snaigę“, man tai buvo pakankamai brangūs pirkiniai. Koks tada buvo Lietuvoje vidutinis atlyginimas? Dabar – tą “Lux“ nusipirkau be didelės graužaties, lyg tai būtų koks eilinis apsipirkimas prekybcentryje pakeliui po darbo į namus.

Tad koks tas gyvenimas Lietuvoje? Manau, kad kiekvienam skirtingas.