Valakampiai

Bevažiuojant iš darbo mano autopilotas paėmė ir išsijungė. Tikriausiai jam pakenkė vis iš po debesų išlendanti saulė. Viso to pasekmė – nukrypau nuo kurso ir atsidūriau Valakampiuose:

2009 03 25_0890.JPG

Skaitykite toliau

Kova su rutina

Kartais sėdėjimas ofise ir visa ta rutina taip užknisa, kad norisi nors trumpam ištrūkti ir kur nors nulėkti. Nulėkti ten kur grynas oras, kur nors trumpam gali pasimėgauti tyla ar parodyti visam pasauliui didelę špyga, nors ir perkeltine prasme:

2009 02 10_0521.JPG

Skaitykite toliau

Krepšinio fiesta Vilniuje

Šiandien bebimbinėdamas  po Vilniaus senamiestį, visai netyčia užklydau į tikrą krepšinio fiestą, kurį vyko rotušės aikštėje. Gan didelė minia žmonių stovėjo, sedėjo ir su viltimi žvelgė į didelį, virš aikštės iškeltą ekraną, kuriame buvo rodomos Lietuvos – Kinijos krepšinio rungtynės. Net mintyse sau šyptelėjau, kad tas ekranas tuo metu atrodė kaip savotiškas mūsų antrosios religijos altorius :)

Vilnius_2008 08 20_0339.JPG

Skaitykite toliau

Liubarto tiltas

Vakar, kažkur apie vidurnaktį, bevaikštinėdami po naktinį Vilnių, atsidūrėme ant Liubarto tilto. Kažkaip tuščia, praktiškai jokio transporto ir žmonių. Priėjus beveik iki tilto vidurio, staiga pro šalį pakankamai smagiai pralėkė troleibusas. Vat tada mes pajautėme, o ir pamatėme, kaip tiltas ne tik sudrebėjo, bet ir pradėjo visas suptis aukštyn – žemyn. Tai tęsėsi kokią minutę, gal ir ilgiau. O mes stovėjome ir žiūrėjome į priešingos pusės turėklus stebėdami tokį tilto “šokį”. Tai buvo tikrai netikėta, tad visas ramumas ir saugumas kažkur išgaravo. Teliko vienas noras –  kuo greičiau nulipti nuo to tilto.

Belipant laiptais žemyn, man tas patirtas jausmas kažkaip asocijavosi su tuo, ką žmonės tikriausiai patiria kokio mažo žemės drebėjimo metu. Antras klausimas: o kas su tuo tiltu darosi piko valandomis?

Atspėk seną kainą

Kartą, važiuodami namo, stabtelėjome ko nors užkąsti “Žaldokynėje“ (niekaip man šios peraugusios karčemos neišeina vadinti restoranu). Padavėja atnešė meniu, o ten ant lipdukų užrašytos naujos kainos. Popierius slidus, todėl lipdukai lengvai atlimpa. Va ir nesusilaikiau, tiesiog įdomu pasidarė koks patiekalas kiek pabrango. Kai kur kukliai – plius koks vienas litas, nors nuo senos kainos tai sudarė (dažniausiai) arti 10%, o kitur – drėbtelėta nuo dūšios, visi 50%. Įdomu, pagal ką čia taip nusprendė? Sprendžiant iš lipdukų stovio, ne aš vienas toks smalsus. Tad kitas klausimas – kaip tie lipdukai paveikė atskirų patiekalų paklausą? Kita vertus – tai neblogas būdas įvertinti savininkų gobšumą, nes naujiems valgiaraščiams tai pataupė :) .