Čili ir privatumas – istorijos tęsinys

Ankstesniame įraše "Čili ir saugumas?" atkreipiau dėmesį, kad registruojant nuolaidų kortelę ir tvarkant asmeninius duomenis svetainėje “Draugų kortelė” nenaudojami saugūs protokolai, kas aiškiai prieštarauja kompanijos paskelbtoms privatumo nuostatoms.

Tačiau pow dėka, o ir vėliau pats įsitikinau, kad tai dar tik gėlytės. Paaiškėjo, kad pasinaudojus nuolaidų kortele, ant čekio atsiranda tavo vardas ir pavardė. Tad kalba jau eina ne tik apie asmeninių duomenų saugumą internete, bet ir privatumą realiame gyvenime. Todėl, norėdamas išsiaiškinti kodėl taip yra, nusiunčiau sekančio turinio elektroninį laišką:

Skaitykite toliau

Čili ir saugumas?

Prieš kelias dienas, viename Čili bistro, kuriame pastoviai pietauju, kasininkė man pasiūlė nuolaidų kortelę “Draugų kortelė“. Norint, kad ji veiktų, reikia ją registruoti tiklalapyje, ten paliekant kažkiek savo asmeninės informacijos. Bet kokiu atveju, kalba ne apie tai, kokios jie informacijos nori, bet kaip ta informacija įvedama ir tvarkoma. Va čia man ir užkliuvo vienas rimtas dalykas, bet apie viską iš eilės.

Pradžiai noriu pacituoti keletą punktų iš jų privatumo nuostatų, su kuriomis privalai sutikti, jei nori tą kortelę užregistruoti, ir kurių jie patys įsipareigoja laikytis, tvarkydami tavo asmeninius duomenis:

Skaitykite toliau

Vartotojų privatumo nustatymai pagal geografinę vietą

 

Kadangi pats naudoju Flickr savo nuotraukų saugojimui ir publikavimui, tai TechCrunch pasirodęs straipsnis sudomino ir mane. Paveikslėlis iliustruoja Yahoo atliktą tyrimą su daugiau kaip milijono Flickr vartotojų privatumo nustatymais nuo 2005 metų. Raudoni taškai rodo vietas, kur vartotojai savo nuotraukų visai nenori viešai rodyti (nustatyta “Private“), o žali – vietas, kur vartotojai linkę jas demonstruoti (nustatyta “Public“). Iš savo pusės noriu pabrėžti, kad šiuo atveju nekalbama apie tų nuotraukų panaudojimo teises, t.y licenzijas.

Sakyčiau, kad rezultatai nelabai mane nustebino, nes tos vietos kažkaip susijusios su bendru ten gyvenančių žmonių požiūriu į savo privatumą.

User Privacy Settings By Geography: A Flickr Study | TechCrunch.com

Liubarto tiltas

Vakar, kažkur apie vidurnaktį, bevaikštinėdami po naktinį Vilnių, atsidūrėme ant Liubarto tilto. Kažkaip tuščia, praktiškai jokio transporto ir žmonių. Priėjus beveik iki tilto vidurio, staiga pro šalį pakankamai smagiai pralėkė troleibusas. Vat tada mes pajautėme, o ir pamatėme, kaip tiltas ne tik sudrebėjo, bet ir pradėjo visas suptis aukštyn – žemyn. Tai tęsėsi kokią minutę, gal ir ilgiau. O mes stovėjome ir žiūrėjome į priešingos pusės turėklus stebėdami tokį tilto “šokį”. Tai buvo tikrai netikėta, tad visas ramumas ir saugumas kažkur išgaravo. Teliko vienas noras –  kuo greičiau nulipti nuo to tilto.

Belipant laiptais žemyn, man tas patirtas jausmas kažkaip asocijavosi su tuo, ką žmonės tikriausiai patiria kokio mažo žemės drebėjimo metu. Antras klausimas: o kas su tuo tiltu darosi piko valandomis?