Sekmadienis su dviračiais

2009 05 10_1354

Paskutiniu metu, o ypatingai nusistovėjus geresniems orams, vis rečiau savaitgaliais norisi sėsti už automobilio vairo. Paprasčiausiai pradėjau jausti nuovargį nuo kasdieninės įtampos važiuojant tiek mieste, tiek ir užmiestyje. Todėl per išeigines norisi kažko ramaus ir atpalaiduojančio. Todėl vis dažniau organizmas reikalauja išvykų į gamtą, o sėdimas darbas reikalauja ir šiokio tokio fizinio krūvio. O kad tai suderinti, geriausia išeitis – dviratis.

Šį kartą sugalvojome patyrinėti miškų keliukų tinklą, kuris driekiasi nuo Nemenčinės link Baldžio ežero kairiąja plento puse (čia jei žiūrint nuo Nemenčinės).

Skaitykite toliau

Ech tas pavasaris

Jau buvau sau sakęs, kad daugiau žiedų nefotografuosiu. Bet šiandien kaip tik buvo toks oras, kai tai daryti yra geriausios sąlygos, t.y apsiniaukę ir po lietaus. O dar obelys pražydo:

2009 05 09_1336.JPG

Skaitykite toliau

Anykščių krašte

Šiandien kažkaip toptelėjo, kad ilgokai jau nesu lankęsis Anykščių krašte. Iš kitos pusės, nesinorėjo vėl žygiuoti per tas pačias vietas, kur aplankytos vaikystėje ar pagal mokyklos programas. Norėjosi pamatyti kažką naujo. Taip bemąstant ir dėliojant taškus navigaciniame kompiuteryje, susikonstravo toks virš 200 km ratas, kuris, tam, kad negrįžti tuo pačiu keliu, užkabino ir Utenos rajoną ir vieną smagiausių kelių Lietuvoje: Molėtai – Anykščiai, kurį mano žmona gan taikliai pavadino lunaparku. Bet apie viską iš eilės.

Pirmas apsilankymo punktas buvo Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis:

2009 05 02_1274

Skaitykite toliau

Nemenčinės piliakalnis

2009 04 26_1235

Šį savaitgalį nusprendėme, kad mums reikia pailsėti nuo automobilio, o jam – nuo mūsų. Taigi, gera proga pakeisti transporto rūšį ir pagaliau išsitraukti dviračius. Reikia pripažinti, kad esame tikrai apsileidę, jei per eilę metų, praktiškai išvažinėję beveik visą Lietuvą, iki šiol neaplankėme Nemenčinės piliakalnio, kuris yra praktiškai mums panosėje.

Skaitykite toliau

Šilėnai – Naujosios Rėvos piliakalnis

Jau atrodė, kad po vakar dienos tikrai nebesinorės niekur belstis ir sekmadienis bus praleistas bebimbinėjant namuose. Tačiau, kaip sakoma, neiškentėjome. Kur nors toli nesinorėjo, todėl vėl pasirinkome Neries nacionalinį parką ir kiek kitokį maršrutą, nei ankstesnieji. Anksčiau šiaip mūsų netraukė jokie etnografiniai kaimai, nes panašiose vietose abu esme praleidę ne vieną vaikystės vasarą. Bet šį kartą tebunie: Šilėnai – Naujosios Rėvos piliakalnis. Kaimas ir gamta – toks derinys Lietuvoje tikrai įprastas, o man įdomu, kuo šis kaimas ypatingas.

Šiaip tai nedidukas bažnytkaimis, turintis ryškią bažnytėlę:

2009 04 19_1149

Skaitykite toliau

Bijotų-Širvinto miškas

2009 04 13_1093

Vakarykštis apsilankymas Metelių regioniniame parke buvo šiek tiek vėlyvas. Na patys žinote kaip būna po švenčių. Kol išsižiovauji, kol išsiraivai, kol sugalvoji ką veiksi… Taip ir gavosi, kad iš namų išsikepurnėjome jau gerokai antroje dienos pusėje. Toje Lietuvos pusėje dar nesame klaidžioję, tad pirmam kartui pasirinkome pažintinį taką Dusios ir Metelio tarpuežeryje

Skaitykite toliau

Kaštono pumpurai

2009 04 12_1061

Kadaise (1965 m.) uošvių sodinto kaštono pumpurai. Užaugo didelis ir gražus medis tiesiai priešais balkoną. Čia fotografavau iš jų balkono ketvirtame aukšte. Savotiška gamtos padėka – galima mėgautis medžio grožiu įvairiais metų laikais tiesiai iš balkono :) .