http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
Plan your trips with EveryTrail Mobile Travel Guides
Galvojate, kad pavadinime padariau klaidą? Ne, tikrai nepadariau. Šiandien tikrai aplankėme du Europos centrus, vėl medžiojome lobius, karstėmės stačiais šlaitais, mynėme visokiais keliais ir keliukais, kepėme saulėje ir šėrėme visokius kraujasiurbius. Bet ką pamatėme ir kaip mums sekėsi, apie viską bus truputi vėliau, kai tik atgausime kvapą :)
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
Map your trip with EveryTrail
Taigi, kaip jau supratote iš pavadinimo, šios dienos išvykos tikslas – lobių medžioklė arba, tiksliau sakant, geocaching’as. Tai nėra pirmoji mūsų išvyka, kai buvo ieškomi lobiai, bet pirma, kai tai yra pagrindinis tikslas.
Veriškės, tiek ir ten esantis dvaras, net ir po to, kai ten apsilankėme šeštadienį besivažinėdami ant dviračių, taip ir liko man savotiška terra incognita. Kodėl? Paprastai, kai nusprendžiame aplankyti kokią vietovę, aš pasistengiu bent jau internete paieškoti kokios nors informacijos apie mane dominančius objektus. Šiuo atveju tokios paieškos rezultatas praktiškai gavosi nulinis. Neradau jokios informacijos nei apie pačias Veriškes, nei apie patį dvarą. Vien tik užuominos. Iš rastų informacijos trupinių apie kaimą aišku tik tiek, kad Veriškėse būta dvaro, ir kad jis galbūt priklausė Tiškevičiams, o dabar jame yra įsikūrusi Veriškių pradinė mokykla. Kaip ten bebūtų, tai tik dar labiau pakurstė mano norą ten apsilankyti, o tuo labiau, kad visa tai netoli mūsų gyvenamos vietos. Kaip mums sekėsi keliauti jūs tikriausiai jau skaitėte, o dabar apie tai, ką aptikome Veriškėse.
<
Besivažinėdamas dviračiu įvairiais miško keliukais nusprendžiau, kad visai būtų gerai turėti GPS įrenginį, kuris man padėtų susiorientuoti kur aš esu ir kaip man, esant reikalui, trumpiausiu keliu grįžti namo ar į pradinį kelionės tašką. Kita vertus, taip pat norėjosi, kad aš galėčiau ne tik dalintis įrašytais maršrutais, bet ir įkelti savo ar kitų iš anksto sudarytus maršrutus. Be to, kadangi toks daiktas būtų naudojamas lauke ir dar ant dviračio, jis turi būti atsparus kratymams ir krituliams, o jo ekranas lengvai įskaitomas bet kokiomis apšvietimo sąlygomis (todėl iš kandidatų sąrašo buvo atmesti visi įrenginiai, kurie turi lietimui jautrų ekraną). Dar vienas noras – kad tai būtų ne dar vienas papildomas griozdiškas įrenginys ant vairo, o galbūt pakeistų mano dabartinį naudojamą dviračio kompiuteriuką. O jei dar galėčiau jį pasiimti kartu kai keliauju be dviračio, iš vis būtų liuks. Taigi, kaip matote, norų ar reikalavimų nemažai, o ką gi galima pasirinkti? Kiek pasidomėjus, mano dėmesį patraukė kompanijos Garmin sukurti Edge serijos sportiniai įrenginiai, 605 ir 705 modeliai, kurie yra skirti būtent dviratininkams. Beskaitant įvairias apžvalgas ir atsiliepimus, į akis krito tai, kad nuomonės apie šiuos prietaisus yra labai priešingos, praktiškai 50/50, nuo visiško susižavėjimo iki kategoriškų pareiškimų, kad tai yra visiškas šlamštas. Buvo momentas, kad aš net buvau pradėjęs mąstyti apie tai, ar man nepasirinkus kokio “grynakraujio” kompaktinio dydžio GPS navigatoriaus, kaip, pvz., Garmin etrex Vista HCx. Tačiau apsvarstęs savo norus, poreikius ir lūkesčius, aš visgi pasirinkau Garmin Edge 605. Todėl, ilgai nelaukdamas, pirmadienį užsukau į Fedingo biurą ir, kiek dar šnektelėjęs su pardavėju, nusipirkau ir norimą įrenginį, ir dar priedo CD su Lietuvos TOPO žemėlapiu (kodėl CD ir TOPO paaiškinsiu kiek vėliau). O grįžęs po darbo namo, tą patį vakarą aš jį ir išbandžiau. Kadangi ieškodamas atsiliepimų nieko neradau lietuviškai, tai leiskite man pasidalinti su jumis savo pirmaisiais įspūdžiais.
Taigi, dar vienas savaitgalis, o tiksliau sekmadienis, praleistas ant dviračių. Vėl nepavyko to padaryti šeštadienį, nes ta diena buvo atsuktuvo diena, t.y. aš ją praleidau tvarkydamas ir reguliuodamas savo dviratį. Kaip buvau užsiminęs praeitame įraše, buvo atsiradę problemų su priekiniu ratu. Teko pakeisti padangą, nes senojoje buvo trukęs kordas, tad ištiesinti tikrai nebūtų pavykę, o ir važinėti su tokiu ratu ne tai kad nemalonu, bet ir pavojinga. Tai tiek tos įžangos, o dabar prie reikalo.
Dar vienas savaitgalis, kurį mes nusprendėme praleisti ne su automobiliu, o ant dviračių. Šį kartą sugalvojome maršrutą, kuriuo keliaujant galima aplankyti penkis Vilniuje esančius ežerus, o jo ilgis yra beveik 39 kilometrų. Taigi, apie viską nuo pradžios.
<
Šiaip tai turėjo būti įrašas apie eilinę sekmadienio išvyką, o tiksliau pasivažinėjimą dviračiais miškuose tarp Antavilių ir Nemenčinės palei kairį Neries krantą. Tačiau kai kurie pamatyti vaizdai man sukėlė šiokių tokių minčių. Be to, kuo toliau, tuo labiau gilėja įsitikinimas, kad nebegaliu apsimesti nematantis to, kas realiai aplink mus vyksta, kad paprasčiausiai yra niekšiška kukliai nusukti fotoaparato objektyvą nuo nemalonių akiai vaizdų. Kaip ten bebūtų, šis pasakojimas apie šią išvyką bus kiek kitoks nei ankstesnieji, su nukrypimais į šoną. Tai pirmas kuklus bandymas papasakoti ne tik apie tai, kas man patinka, bet ir apie tai, kas mane erzina.
MariukasM.LT 