Šiandien sugalvojau, kad reikia kur nors pavažiuoti. O ir fotografavimo pasiilgau. Bemąstant kur, toptelėjo, kad nesu buvęs ant Bražuolės piliakalnio. Tiek kartų pro šalį važiuota, o niekada neužsukta. Užsukome, bet deja, kažkaip vaizdu kiek nusivylėme, nors nuo kalno panorama būtų gal ir nieko. O ir oras dvelkė kažkokia nykuma, net fotoaparato trauktis visai nesinorėjo. Bet va pro tokį medį pravažiuoti tikrai negalėjau :) :
Kai eilinį kartą tvarkydavau savo kelionių nuotraukas, visada svajojau, kad būtų gerai, jei kas nors automatškai jas sudėtų ant žemėlapio. Tuo labiau, kad visa mano tam naudojama programinė įranga turi galimybę nuotraukas rodyti ant žemėlapio, o ir Flickr.com, kur laikau savo kolekciją, taip pat. Bet vakar užmačiau tai, ko senai ieškojau, todėl be dvejonių tą daiktą ir pačiupau:
Pamatęs, kaip spėriai lietus ir vėjas drąsko lapus nuo medžių, pamaniau, kad jų greitai nebeliks. Todėl nepatingėjau ir apsilankiau Verkiuose:
Jau vakarėjant, bevažiuojant iš Trakų link Viliaus, dėmesį patraukė tokia savotiška, rudeniška pašvaistė:
Jau norėjau važiuoti toliau, bet nuojauta kuždėjo, kad kažkas kaupiasi…
Kaip dabar gražus oras yra tikra prabanga, tai tūnoti namie – tikras nusikaltimas. Todėl šiandien pietavome Verkšionių užeigoje bei grožėjomės nuostabiais vaizdais nuo terasos:
Ankstyvas ruduo, tik pati pradžia, kai dar vyrauja žaluma, nors medžiai jau gelsta, o vanduo tvenkinyje toks žalias:
MariukasM.LT 