Primena tapybą aliejiniais dažais:
Žymų Archyvai: Lietuva
Atgal į Dūkštos slėnį
Kadangi iš pačio ryto buvo kažkiek apsiniaukę, tai nusprendžiau, kad visai būtų neblogai pafotografuoti tekantį vandenį. Tam, ką sugalvojau, ryški dienos šviesa nelabai tinka. O geresnio šešėlio kaip Dūkštos upės slėnyje, kuriame buvo lankytasi prieš trejus metus, tikrai nerasi. Ir štai kas gavosi:
Degantis dangus
Toliau bandau prisijaukinti savo naująjį Sony DSLR-A700.
Lentvario dvaras
Deja, pačio dvaro aplankyti nepavyko – totalus remontas. Praktiškai aptverta visa teritorija, galima paėjėti tik iki parko dalies. Tačiau oras tikrai nebuvo tam dėkingas, todėl pavažiavome iki kitos ežero pusės:
Vakarop
Šis savaitgalis kažkoks neteisingas – tik viena diena. Kol išsikrapštai, išsižiovauji, žiūrėk jau ir vakarop. Na o vakarop dar ne vakaras, tad visai neblogas laikas prasimankštinti ant dviračio ir akis gamtoje paganyti. Ši kartą klaidos nepadariau, pasiėmiau ir fotoaparatą:
Jazminas prie namų vis dar žydi…
Terra incognita
Skirtingai nuo pernykščio Joninių savaitgalio, kai keliavome po Latviją, šį ilgąjį buvo nuspręsta praleisti namie. Priežastys buvo kelios: besikaitaliojantis ir nepergeriausias oras, reikia pailsėti nuo automobilio bei kondicionuoto oro ir būtinumas pramankštinti kaulus.
Su kaulu pramankštinimu gyvenant Nemenčinėje tikrai jokių problemų nėra, tereikia tik noro. Aplink esantys ežerai, upė, miškai su begale miško keliukų tik ir prašosi kad sėstum ant dviračio. Tam reikalui turiu keletą savo mėgstamų žiedinių maršrutų, kurių ilgis svyruoja nuo kelių kilometrų iki kokių 20 km. Bevažinėdamas ant dviračio esu radęs tikrai įdomių dalykų: tai ir Neries kranto skardžiai, nuo kurių atsiveria nuostabūs vaizdai, kabantis tiltas virš tos pačios upės, koks nors miške pasislėpęs kaimelis ar sodų masyvas, ar prabangių namų gyvenvietė, ar koks nuo sovietinių laikų užsilikęs bunkeris.
Savaitgalio kontrastai
Šis savaitgalis tikrai buvo kontrastingas. Šeštadienį mirkom lietuje Aukštaitijos nacionaliniame parke, o sekmadienį jau džiaugėmės saule ir banguojančia jūra Karklėje. Tad apie viską iš eilės.
Vakaras ant dviračio
Jei vakare nori pakvėpuoti grynu oru, pramankštinti kaulus ir netapti lengvai pasiekiama vakariene uodams, tai tinamiausia tam priemonė – dviratis. O ypač kai yra kur važinėtis.
Prie Gėlos ežero:
Virš Burbiškio dvaro giedras dangus
Dėl ko man patinka išeiginės? O gi dėl to, kad nežinau kur jas praleisiu :) . Juokauju, bet dalis tiesos tame yra, nes dauguma įdėjų savaitgalio kelionėms man kyla spontaniškai. Šiandien pasirinkimą didžiąja dalimi lėmė orų prognozė. Delniukas pranašavo lietingą orą Viniuje, bet saulėtą ir šiltą pajūryje arba Panevėžio ir Šiaulių kryptimi. Kadangi pajūryje lankytąsi ne taip jau ir senai, be to dabar tulpių žydėjimo metas, kryptis irgi kaip ir aiški, tai kas iš to gaunasi? Teisingai, Burbiškių dvaras. Kadangi ten dar nebūta, tad pasirinkimas kaip ir tinkamas.
Šiaip tai ką ten radome vadinti dvaru gal ir per drąsu. Greičiau tai vila arba piliukas:
Prasiblaškymas #2
Pats šeštadienis nežadėjo nieko įdomaus, nes reikėjo nuvairuoti uošvio mašinuką į techninę apžiūrą. Tačiau ten užtrukome ganėtinai trumpai, tad iškilo klausimas ką veikti, kai lauke toks nuostabus oras? Kadangi diena jau įpusėjus, ir tolimas šūvis jau neišeis, buvo nuspręsta labai proziškai, t.y pavažiuoti į Trakus. Tad persėdome į savo Alfą ir pirmyn.
MariukasM.LT 